Vertinant tai, kokias šildymo sistemas įsirengia gyventojai naujai statomuose namuose, grindinis šildymas ima viršų. Pabrėžiamas ne vienas tokios sistemos privalumas: tolygus šilumos spinduliavimas, didesnis komfortas patalpose ir kiti. Tačiau ar tokia sistema lengvai eksploatuojama, ar prireikus lengva ją remontuoti? Noromis nenoromis tenka lyginti su radiatorine sistema.

Anot šildymo įrangos specialistų, visos šildymo sistemos yra geros, jei jos teisingai ir kokybiškai sumontuotos, nesvarbu, ar tai būtų senieji ketaus radiatoriai, ar naujoviškos šildomų grindų ir konvektorinės sistemos.

Pasirinkimui daugiau reikšmės turi tai, koks bus naudojamas šilumos šaltinis. Jeigu namui šildyti pasirenkamas šilumos siurblys, neabejotinai geriau montuoti grindų šildymo sistemą – ji tinkamesnė žemos temperatūros įrenginiams. Jeigu patalpas planuojama šildyti kūrenant kietojo kuro katilą, rekomenduotina rinktis kombinuotą sistemą, kur, pavyzdžiui, vonios kambariuose ar koridoriuose būtų montuojamas grindinis šildymas, o kitur – radiatoriai.

Grindinio ir radiatorinio šildymo pagrindinis skirtumas – kitoks šilumos paskirstymas. Mat radiatoriai juos supantį orą šildo konvekcijos būdu: sušildytas oras kyla link lubų, o kai atvėsta – leidžiasi iki grindų lygio, kad vėl per radiatorių konvekcijos principu būtų sušildytas. Taip susidaro šilto ir šalto oro srautai, dėl kurių yra neišvengiamos šiltos ir šaltos patalpos vietos.

Grindinio šildymo sistema leidžia spinduliuoti šilumą tolygiai, dėl to labiau susidaro šiltumo pojūtis. Būtent tolygus šilumos paskirstymas laikomas didžiausiu grindinio šildymo privalumu. Specialistų teigimu, tai yra ypač svarbu tuose namuose, kuriuose yra aukštos lubos arba yra daug atvirų patalpų ir ne viena laiptinė.

Remontas gali atsieiti nepigiai

Įsirengdamas šildymo sistemą turbūt retas kuris galvoja, kad ją gali tekti remontuoti. Visi tikisi išvengti nesklandumų. Tačiau būna, kad šildymo sistemoje susikaupia oro, atsiranda nuosėdų, kurias reikia valyti, sistema išsibalansuoja.

Lietuvos santechnikų asociacijos prezidentas Juozas Marčiulaitis paaiškino, kad, vertinant šildymo sistemas iš techninio aptarnavimo pusės, radiatorinė turi nemažai pranašumų prieš grindinio šildymo sistemą.

„Radiatorinė sistema matoma, ji atvira. Remonto atveju radiatorių paprasčiau pakeisti, negu lupti vamzdžius grindyse“, – sakė specialistas.

Vis dėlto jis patikino, kad, jei viskas yra gerai įrengta, nei vienos, nei kitos sistemos praplauti nereikia. Tai buvo aktualu seniau, kai ketaus radiatoriai buvo užpildomi bet kokiu vandeniu ir tuomet atsirasdavo įvairių nuosėdų.

Jeigu prireikia balansuoti, abi šildymo sistemos balansuojamos vienodai – dabar tam yra automatiniai balansiniai ventiliai, kurie statomi ant atšakų.

„Vis dėlto nei radiatorinė, nei grindinio šildymo sistema neturi vien minusų arba vien pliusų. Įrengus radiatorinį šildymą, reikia palaikyti aukštesnę temperatūrą kambaryje, nes šiluma cirkuliuoja nuo lubų į apačią. O grindinio šildymo sistemoje šiluma kyla iš apačios, tad temperatūra sistemoje gali būti keliais laipsniais mažesnė. Tad grindinio šildymo sistema yra kiek taupesnė, bet ją eksploatuojant nuo grindų kyla dulkės. Tai – aktualus klausimas“, – sakė Lietuvos santechnikų asociacijos vadovas.

Jis įvardijo ir pagrindinį radiatorinės sistemos minusą – šildoma lauko siena, tad jei ši nėra gerai termoizoliuota ir sandari, šiluma keliauja kiaurai į lauką. Radiatoriai dažniausiai yra įrengiami po langais, kur iš tiesų patiriama didžiausių šilumos nuostolių.

„Visgi abi šildymo sistemos yra reikalingos. Pavyzdžiui, grindinis šildymas ypač efektyvus, kai yra įrengtas šilumos siurblys – jam reikalinga neaukšta temperatūra, iki keturiasdešimt laipsnių. Radiatorinio šildymo sistemą galima įrengti pigiau negu grindinio šildymo, jo valdymas paprastesnis. Vienomis sąlygomis geriau veikia viena sistema, kitomis – kita“, – teigė V. Marčiulaitis.

Mažesnės šildymo išlaidos

Grindinio šildymo šalininkai pirmiausia akcentuoja, kad toks patalpų šildymas yra sveikesnis, nes pasiekiama optimali 24 laipsnių šilumos grindų temperatūra. Tokiu būdu patalpose galima palaikyti iki 2 laipsnių mažesnę temperatūrą, nors šilumos pojūtis bus didesnis. Tai iš karto gali leisti sutaupyti iki 12 proc. šildymui. O įvertinus tai, kad sistema jungiama prie žemos temperatūros šaltinių, įvertinus jų efektyvumą galima pasiekti net iki 40 proc. mažesnes šildymo išlaidas, palyginti su radiatorine sistema.

Dar vienas grindinio šildymo sistemos privalumas – estetika. Atsisakius šildymo radiatoriais sutaupoma vietos. Kadangi prie sienų nelieka didesnių ar mažesnių radiatorių, galima apstatyti patalpą kaip panorėjus.

Grindinio šildymo sistema inertiškesnė, įšilęs grindų paviršius ilgiau spinduliuoja šilumą. Tai gali būti ir kaip privalumas, ir kaip trūkumas. Dėl šios priežasties kai kurie vengia grindinio šildymo miegamuosiuose, mat jeigu staiga užsimanoma vėsesnės patalpos, sumažinti šildymą lengviau pasukus radiatoriaus termostatą, o grindys staiga nenustoja šildyti. Ir atvirkščiai – patalpą kur kas greičiau sušildo radiatoriai nei grindinis šildymas.

Sudėtingas įrengimas ir didesnė kaina – šie apibūdinimai irgi priskirtini prie grindinio šildymo. Tokios sistemos įrengimas yra nelengvas procesas, čia yra būtina patyrusių profesionalų pagalba. Į tokį darbą įeina sudėtingi techniniai temperatūros pasiskirstymo skaičiavimai, todėl tai atlikti gali tikrai ne kiekvienas meistras. Būtent dėl šios priežasties grindinio šildymo įrengimas kainuoja daugiau.