Naujos kartos technologijos ir išpuoselėtas dizainas šiandieninius gartraukius pavertė prašmatniais įrenginiais. Tačiau grožis ir išmanumas neatleidžia jų nuo esminės prievolės – apsaugoti namus virtuvės garų ir kvapų.

Vienas būtiniausių prietaisų

Buitinę techniką parduodančios bendrovės „Prenta“ atstovė Sandra Česnavičienė neabejoja – šiuolaikinėse, atviro plano virtuvėse, galingas ir tylus gartraukis yra kone pirmo būtinumo prietaisas. “Niekas nenori pašalinių kvapų poilsio zonoje“, – pastebi ji.

Žvelgdama 10-20 metų atgal S. Česnavičienė sako, kad tuomet gartraukis tebuvo prietaisas, atliekantis savo funkciją, nederantis prie bendro dizaino, nors ir jis, kaip pastebi, tuomet ne taip visiems rūpėjo. „Bėgant metams gamintojai ėjo koja kojon su interjero dizaino tendencijomis ir šiandien gartraukių asortimentas be proto platus: lubiniai, sieniniai (T formos, vertikalūs), erdviniai, įmontuojami, išvažiuojantys iš stalviršio, įmontuoti kaitlentėje ir t. t. Dabar tikrai kiekvienas vartotojas gali rinktis iš to, kas jam labiausiai tinka ir patinka“, – gartraukių asortimentą vardija ji.

Citata:Siekdami išskirtinumo gartraukių gamintojai ne tik gerina gartraukių techninius parametrus, tačiau siūlo vis įdomesnių dizaino variacijų šiuolaikiniam pirkėjui.

Pagal tai, kur išleidžiamas išvalytas oras, gartraukiai skiriami į išorinės ventiliacijos arba recirkuliacinius, kurie išvalytą orą grąžina atgal į patalpą. S. Česnavičienės teigimu, tinkamai įmontuoti gartraukį į ventiliacijos angą dažnai sudėtinga dėl riboto atstumo. „Senuose daugiabučiuose visi išvedimai eina į bendrą šachtą, dėl to išmetimas į lauką atsiranda labai toli. Naujuose daugiabučiuose ir nuosavuose namuose dažniausiai montuojami rekuperatoriai, kurie dažnu atveju “nedraugauja” su gartraukiais. Iš esmės, tinkamas pajungimas į ventiliaciją yra ne pigus malonumas, nes didesniam nei 6 metrų atstumui rekomenduojamas papildomas variklis, kas iškelia kainą“, – techninius niuansus aiškina S. Česnavičienė.

Pasak vadybininkės, 95-99 proc. rinkoje esančių gartraukių pritaikyti ir ventiliacijai, ir recirkuliacijai. Todėl jei nusipirkus ventiliacinį modelį staiga paaiškėja, kad tokios galimybės nėra, tereikia papildomai užsisakyti filtrus ir tą patį gartraukį naudoti recirkuliaciniu režimu. „Bet tada yra kitas niuansas – baldinis, nes reikia numatyt per kur bus išmetamas oras. Jei tai nenumatyta, įjungus gartraukį, jis pūs orą į spintelę dėl ko, pavyzdžiui, atsidarinės durelės“, – atkreipia dėmesį S. Česnavičienė.

Tylūs ir efektyvūs

Jos teigimu, šiandien labai populiarūs gartraukiai su anglies filtrais, veikiančių recirkuliacijos principu. Tokie gartraukiai efektyviai išvalo ne tik riebalus, kaip įprasti, bet ir kvapus.

Kad gartraukis nepriekaištingai atliktų savo darbą, filtrus laikas nuo laiko reikia išvalyti arba pakeisti naujais. „Anglies filtrus reikia keisti pasibaigus „tarnavimo laikui“. Riebalinius – plauti indaplovėje arba rankomis. Plovimo dažnumas labai individualus, nes vieni namuose gamina 1-2 kartus per savaitę, o kiti 1-2 kartus per dieną. Jeigu gartraukis neįmontuojamas, reiktų rinktis valiklius stiklui arba nerūdijančiam plienui valyti“, – apie sklandų gartraukio veikimą užtikrinančią priežiūrą pasakoja S. Česnavičienė.

„Jeigu filtrai keičiami periodiškai, kvapų išvalymo kokybė tikrai labai aukšta. Juolab, kad ir filtrų rūšių yra labai daug: vienkartiniai angliniai, daugkartiniai, taip pat aukštos kokybės keraminiai filtrai, kuriuos išplovus indaplovėje ir išdžiovinus orkaitėje galima naudoti ne vienerius metus“, – pasakoja „Prenta“ vadybininkė.

Tinkamai pajungti šiuolaikiniai gartraukiai nebėra ausis erzinantis prietaisas, kuriam veikiant neįmanoma žiūrėti televizoriaus ar susikalbėti. „Seniau į gartraukio pajungimą buvo žiūrima pro pirštus: paimdavo gofrą, kaip reikia išraizgydavo ir numesdavo į ventiliacinę angą“, – juokiasi S. Česnavičienė. Šiandien, anot jos, atsiranda supratimas, kad gartraukis yra ne atskiras prietaisas, o sistemos visuma: „Tai yra, tinkamo diametro ir ilgio vamzdžiai (geriausia plastikiniai) plius galingas gartraukis. Tik tinkamai pajungtas gartraukis veiks tyliai, kitu atveju, to padaryti neįmanoma. Tai dar vienas dalykas, dėl ko žmonės nusprendžia rinktis recirkuliacinius variantus“.

Viskas, koreikia pirkėjui

Kalbėdama apie šiuo metu populiariausius garų surinkėjus, S. Česnavičienė išskiria kaitlentes su įmontuojamais gartraukiais. Jie patogūs, nes kaitlentę galima montuoti saloje paliekant švarią erdvę viršuje. „Tai vienintelis sprendimas, kai lubos labai aukštos arba kai kaitlentę norite montuoti priešais langą“, – sako ji. Augant tokių kaitlenčių populiarumui, gamintojai plečia ir jų pasirinkimą. „Šiandien jau yra ir indukcinių, ir dujinių kaitlenčių su įmontuotais gartraukias. Naujiena rinkoje: pirmoji standartinio pločio kaitlentė (60cm) su įmontuotu gartraukiu. Vadinasi, žmogus seną kaitlentę gali pakeisti nauja, su gartraukiu, tai yra, turėti du viename“, – gamintojų derinimąsi prie kliento partogumo komentuoja buitinę techniką parduodančios įmonės vadybininkė.

Svarbu apgalvoti iš anksto

Nė viename privačių namų projekte be gartraukio planavimo neapsieinanti „Interjero studijos“ įkūrėja, dizainerė Dovilė Batutienė sako, kad kuriant interjerą gartraukį galima rinktis iš milžiniškos pasiūlos. „Siekdami išskirtinumo gartraukių gamintojai ne tik gerina gartraukių techninius parametrus – mažiau triukšmo, sensorinis valdymas, automatizuoti jutikliai traukos galiai nustatyti, – tačiau siūlo vis įdomesnių dizaino variacijų šiuolaikiniam pirkėjui“, – kalba interjero dizainerė.

Integruotas stalviršyje, erdvinis saloje ar integruotas pagrindinėje virtuvės zonoje, oro cirkuliacijai numatomas atskiras vamzdis ar geriau tokių techninių sprendinių nereikalaujantis gartraukis su anglies filtrais ­– šiuos esminius dalykus, D. Batutienės nuomone, reiktų susidėlioti techninio projekto eigoje: “Kai, atrodo, visai ne laikas kalbėti apie virtuvės baldus, o juo labiau buitinę techniką“. Reikiamoje vietoje išsivesti oro ištraukimo vamzdžius, jei reikia, susitvirtinti lubų karkasą, numatyti elektros įvadus būsimam prietaisui ji taip pat rekomenduoja prieš pradedant apdailos darbus.

D. Batutienė sako negalinti išskirti, kuri virtuvės vieta gartraukiui geriausia. Svarbiausia esą susidėlioti tinkamą kaitlentės vietą patogiam ergonomiškam virtuvės „gyvenimui“, o kabinant gartraukį atsižvelgi į rekomendacinius kabinimo aukščius.

Išaugo pasiūla ir galimybės

Išsirinkti tinkamiausią iš didžiulės gartraukių pasiūlos nėra lengva, tačiau šis darbas palengvėja, kuomet apsisprendžiam dėl virtuvės dizaino. Kaip sako specialistė, pirmiausia svarbu nuspręsti, ar kaitlentė su gartraukiu bus saloje, erdvinėje dalyje, ar integruojama pagrindinėje virtuvės zonoje.

„Renkantis kaitlentę saloje, dar visai netolimoje praeityje, turėjome vieną išeitį – formuoti erdvėje kabantį gartraukį. Dažnai tai pareikalaudavo papildomų techninių sprendinių – ištraukimo vamzdžio nuvedimo į reikiamą vietą, lubų karkaso sutvirtinimo prieš kabinant gartraukį. Neretai tokio sprendinio buvo atsisakoma ir dėl papildomo lubų žemėjimo, vedant ventiliacinę įrangą; kitus atbaidydavo – erdvės „užspaudimas“, atsiradus gana techniniam prietaisui išpuoselėtoje virtuvėje“, – apie išaugusias galimybes kalba interjero dizainerė.

Ji džiaugiasi, kad kuriant virtuvę dabar galima rinktis iš daugybės įvairaus dizaino erdvinių gartraukių ir sako, kad įrengiant salą su kaitlente šiuo metu populiariausi į kaitlentę įmontuoti gartraukiai. Jų kaina aukštesnė nei įprastų, tačiau D. Batutienės teigimu, tai itin praktiškas, dizaino prasme puikiai išpildytas sprendinys. Be to, toks garų surinkimo būdas techniškai yra pranašesnis už kitus. „Jei tik yra erdvės, nes tokia kaitlentė su integruotu gartraukiu paprastai yra platesnė už tradicinę 60 cm kaitlentę, rekomenduoju rinktis būtent tokį sprendinį“, – kalba dizainerė.

Populiariausiais ir dizaino prasme lengviausiai išpildomais ji vadina balduose visiškai integruotus gartraukius. „Tokiu atveju išlaikomas vaizdo vientisumas, išvengiama vizualinio triukšmo. Tiesa, kurian industrinį, lofto tipo interjerą metalo, plieno motyvas net ir renkantis gartraukį gali būti puiki akcentinė detalė, išryškinanti stilistikos niuansus“, – pataria D. Batutienė.