Nepabūgusi imtis drąsių netradicinių sprendimų, architektė Ieva Prunskaitė nepatogiai suplanuotą būstą pavertė keturių gyventojų poreikius atitinkančiais namais. Interjero autorė sako, kad didžiausias dėmesys šiame bute skirtas funkcijai, technologijai ir patogumui, o estetika yra viso to rezultatas.
Sostinės centre esantys apartamentai atrodo gerokai didesni, nei deklaruojama. „Viskas iki smulkmenų apgalvota ir išnaudota, todėl atsiranda erdvumo pojūtis“, – šypsosi architektūros ir dizaino studijos „Prusta“ architektė I. Prunskaitė.
Gelbėjo lenktos linijos
Architektė pasakoja, kad naujos statybos name butą įsigijusiai šeimai netiko siūlomas suplanavimas: L formos bute buvo suplanuota maža svetainė, jos langai žvelgė į kiemus, be to, norėjosi atskirų kambarių dviem vaikams, erdvaus miegamojo su privačiu vonios kambariu ir daug vietos daiktams pasidėti. Visa tai atsirado iš esmės perplanavus erdvę.
Aštriems kampams sušvelninti bei prieškambario ir koridoriaus erdvei optiškai padidinti dizainerė pasitelkė apvalias formas – užapvalino koridoriaus sienų ir lubų kampus. Dailus lubų linkis atlieka ir slėptuvės funkciją – užmaskuoja rekuperacijos vamzdžius.
Prie įėjimo esančioje spintoje sutalpintos visos išmaniojo buto „smegenys“: dulkių siurblio sistema, džiovyklė, užuolaidų, apšvietimo valdymas ir rekuperacija. Čia atsirado vietos ir katės nameliui.
Įėjus pro duris, į akis krenta puošnus akcentas – didelis šviestuvas. „Darant spintas reikėjo viską kruopščiai apskaičiuoti, kad varstomos durys nekliudytų šviestuvo. Neapgalvojus smulkmenų, kartais gali sugriūti pagrindinė idėja“, – sako architektūros ir dizaino specialistė.
Vizualiai sutaupyti erdvei visame bute įrengtos vadinamosios nematomos durys.
Bendroje erdvėje pakanka vietos gerai technologiškai apgalvotai virtuvei ir patogiai svetainei. Viską perplanavus, dabar per langus atsiveria nebe kiemai, o miesto panorama.
Pašnekovė sako, kad siekė švaraus, detalėmis neapkrauto interjero, todėl visa buitinė technika, net katės dubenėliai integruoti balduose.
Kasdien valgomojo stalą šeimai atstoja virtuvės sala, tačiau pagalvota ir apie svečius – saloje sumaniai paslėptas atskiras valgomojo stalas. Jam surinkti tereikia salos nugaroje privirtinti stalviršį ir primontuoti cokolyje laikomas kojas.
Virš stalo kabo vienu pagrindinių šio buto akcentų virtęs išraiškingas šviestuvas.
Vaikų kambariai – pagal šeimininkus
Įstrižai pasukusi šalia pagalbinių patalpų esančią sieną, projekto autorė išlošė vietos sūnaus kambariui. „Išėjo nedidelis, bet labai jaukus kambarys“, – sako I. Prunskaitė.
Paauglio valdose vyrauja urbanistinis stilius: pilka spalva, iš metalo pagaminta lova ir spinta, monolitą imituojanti siena. Atsižvelgdama į sienos ilgį ir mažą erdvę, dizainerė suprojektavo dviaukštę lovą. Po ja atsirado vietos lentynoms ir ilgam stalui, kurio užtenka ir dirbti, ir kompiuteriniams žaidimams žaisti.
Tokio pat dydžio dukros kambaryje turėjo tilpti ne tik spinta, lova ir rašomasis stalas, bet ir pianinas. Galvodama, kaip įtalpinti instrumentą, architektė sugalvojo daugiafunkcį baldą: užvertus stalviršį, jis tarnauja kaip rašomasis stalas, o jį atidarius virsta pianinu su laikikliu natoms pasidėti.
Estetiška sąjunga
Projekto autorė sako, kad vienas sudėtingiausių dalykų buvo šeimininkų pageidavimas turėti erdvų miegamąjį su privačiu vonios kambariu. Norėdama viską sutalpinti ir išsaugoti erdvę, ji nusprendė vonios kambarį integruoti į miegamąjį. Kad ši zona mažiau primintų vonios kambarį, į pagalbą pasitelkti skulptūriški baldai ir netradicinės formos.
Miegamojo komodą, spintą ir staliukus projektavo pati dizainerė, tačiau jų idėją padiktavo šeimininkai, kuriuos įkvėpė papuošalų dėžutė.
„Su buto šeimininkais kartu priėmėme ir kai kuriuos inovatyvius sprendimus. Pavyzdžiui, virš komodos pakabinome paveikslą primenantį televizorių. Tai puiki išeitis, kai nesinori afišuoti televizoriaus“, – sako I. Prunskaitė.
Vonios zoną nuo miegamojo skiria vertikalių metalo strypų sienelė. Šalia jos kaip išraiškingas interjero akcentas kabo juodas apvalus gyvatukas. Šią zoną pratęsia veidrodine siena užsibaigianti niša, kurioje pastatytas praustuvas.
Apvalios formos bei estetika išlaikoma ir dušo kabinoje: jos siena dekoruota drėgmei atspariais tapetais, spalviškai atkartojančiais galvūgalio sieną, o dušo galva primena šviestuvą. Apvalią dušo kabinos formą dizainerė sako pasirinkusi ne vien dėl grožio. „Jei būtume pasirinkę stačiakampį dušą, būtų neužtekę vietos praėjimui. Dėl lenktos dušo kabinos turėjome specialiai gaminti jo padą“, – paaiškina ji.
Estetika išlaikoma ir bendrame vonios kambaryje. Čia iki smulkmenų apgalvoti šviestuvai, dušo elementai, netgi nedidelės nišos priemonėms pasidėti. Įprastas šildytuvo kopėtėles pakeitė šildoma dušo sienelė, prie kurios pritvirtintos dvi kabyklos rankšluosčiams.