Senovės Graikijoje atsiradęs žodis „pleiades“ astrologijoje įvardija septynių ryškių žvaigždžių spiečių Tauro žvaigždyne, o lietuviškai tai vadinama sietynu. Sietyno vardu lietuviai vadina ir puošnius, daugiaaukščius šviestuvus. Tokius, kokius Kaune esančiose „Pleiades“ dirbtuvėse detalė po detalės kuria Justė Kolevaitytė-Radzevičė.

Tokių produktų poreikį padiktavo rinka, paklausus, kodėl atsirado „Pleiades“ sietynai, sako įmonės vadovė ir kūrėja. Ji pasakoja, kad pirmieji šviestuvai gimė gerokai anksčiau nei dabartinė įmonė, o pirmąjį sietyną sukūrė vyresnioji J. Kolevaitytės-Radzevičės sesuo Iveta, prieš keletą metų iš šviestuvų gamybos pasukusi į kitą veiklą. „Mano sesers pažįstami tvarkėsi restoraną, jiems reikėjo šviestuvų. Viešosios erdvės visada nori būti išskirtinės. Kadangi mano sesuo baigusi Vilniaus dailės akademiją, kaip menininkės jos paprašė sukurti ką nors įdomesnio, išskirtinio. Ji pabandė ir pavyko. Kiti pamatė, jiems irgi patiko, taip iš lūpų į lūpas nuėjo atgarsis ir ji ėmė kurti vieną po kito vienetinius šviestuvus“, – keliolikos metų senumo įvykius prisimena J. Kolevaitytė-Radzevičė.

Citata:Sietyno gimimas trunka 6–8 savaites, vienu metu dirbtuvėse gaminami maždaug penki objektai.

„Pleiades“ veiklą pradėjusio šviestuvo jau nebėra: kai restoranas išsikėlė, jis buvo išardytas, tačiau neseniai atsirado galimybė jam suteikti naują įvaizdį. „Restorano savininkai mums grąžino medines šviestuvo dalis, taip pat šiek tiek medžiagų dar buvo likę. Šiais metais atsirado klientas, kuris įsirengia objektą pagal zero waste (liet. nulis atliekų) filosofiją. Radau naudotus rėmus, turėjome šias detales, todėl galėjome sukurti naujus šviestuvus prikeldami detales antram gyvenimui“, – pasakoja šviestuvų kūrėja.

Kiekvienas šviestuvas kitoks

„Pleiades“ klientai – didelių, išskirtinių šviestuvų ieškantys patalpų savininkai ar interjero dizaineriai. „Kartais žmonės neranda dydžio ar reikiamų proporcijų, kartais norimos medžiagos“, – sako pašnekovė, paprastai gaminanti bent 80–120 cm skersmens sietynus.

Šviestuvo gaminimo procesas prasideda nuo vizualizacijos galvoje ir popieriuje. Jų dizainu besidominti kūrėja sako, kad visi dėmesį kada nors patraukę šviestuvai atskiromis detalėmis sukasi jos galvoje, o naujas kūrinys susidėlioja tarytum lego kaladėlės.

Citata:Didžiausiais savo konkurentais J. Kolevaitytė-Radzevičė vadina ne šviestuvų pardavėjus, o menininkus, nes sietyno vertė prilygsta profesionaliam meno kūriniui.

Visus brėžinius taikomosios tekstilės specialistė J. Kolevaitytė-Radzevičė piešia ranka albume, kuriame yra įamžinti visi jos sugalvoti sietynai: „Turiu tokią knygą, kurioje braižau šviestuvus, kaip Da Vinčis. Su ta pačia knyga keliauju ir pas klientus, ir į metalo dirbtuves.“ Ji skaičiuoja, kad per keletą metų, kai sietynus kuria be sesers pagalbos, eskizų knygoje atsirado kone šimtas įgyvendintų brėžinių.

Skirtingiems klientams gaminti šviestuvai nesikartoja. Pasak kūrėjos, net jei užsakovas atsineša jam patinkančio šviestuvo nuotrauką ir prašo pagaminti tokį pat, tikslios kopijos tikėtis neverta ne tik dėl pagarbos prieš tai kūrusiam dizaineriui, bet ir dėl to, kad kiekviena erdvė unikali ir reikalauja unikalaus dydžio, formos ar medžiagos.

Didžiąją darbo dalį J. Kolevaitytė-Radzevičė atlieka pati, tačiau niekada neprisiima 100 proc. šviestuvo autorystės, nes prie idėjos prisideda architektai, interjero dizaineriai ar patys užsakovai: „Klientas, nors ir netiesiogiai, dalyvauja visame procese, siunčiame jam nuotraukas, kad matytų, kaip viskas vyksta. Jei kas nors nepatinka, reikia spėti viską pakeisti dar proceso metu.“

Sietyno gimimas trunka 6–8 savaites, vienu metu dirbtuvėse gaminami maždaug penki objektai. Aplink „Pleiades“ sukasi įvairių specialistų komanda: elektrikai, apšvietimo specialistai, metalo apdirbėjai. „Aš sukuriu dizainą, užsakau iš tiekėjų ir partnerių detales. Kai jas gauname, viską surenkame dirbtuvėse. Surinktą sietyną vežame klientui ir prižiūrime šviestuvo pakabinimą. Šiam darbui dažnai reikia didelės pagalbos. Neseniai kabinome 90 cm skersmens ir tokio pat ilgio šviestuvą. Negalima sakyti, kad jis gigantiškas, bet kabino penki vyrai, kadangi pagamintas iš grandinėlių ir stipraus metalinio rėmo“, – sietynų kelionę nuo idėjos iki vietos pasakoja J. Kolevaitytė-Radzevičė.

Lydėdama šviestuvus į kabinimo vietą, ji pasiima visus įrankius ir smulkiausias detales. „Gali nutikti bet kas, – sako ji ir pasakoja apie nemalonų įvykį, kai į Vilnių išlydėjusi keturis ant kabyklų pakabintus sietynus netrukus sulaukė vairuotojo skambučio apie avariją. – Nei vairuotojas, nei automobilis nenukentėjo, bet pora šviestuvų atsikabino ir grandinėlės pabiro. Tačiau nuvažiavusi į vietą viską sutvarkiau“, – nervų kainavusį įvykį prisimena šviestuvų kūrėja.

Vienu didžiausių iššūkių J. Kolevaitytė-Radzevičė vadina savo pirmąjį savarankiškai kurtą šviestuvą, skirtą istoriniam telegrafo pastatui, kuriame po rekonstrukcijos atsirado butų kompleksas. Kaip vieną iš variantų namo savininkui ji pasiūlė prašmatnų iš elektros laidų kurtą šviestuvą. „Pasidomėjusi sužinojau, kad toje vietoje anksčiau kabėjo krištolo sietynas. Galvoju, kaip dabar klientui, kuris Kauno centre turi tokį objektą, pasakyti, kad noriu kurti iš laidų. Bet pavyko įtikinti, nes jo forma priminė klasikinį sietyną. Suformavome 160 cm skersmens ir 250 cm ilgio šviestuvą. Baiminausi, nes sietynas sunkus, didelis ir medžiaga nepažinta, bet viskas pavyko, klientai liko laimingi“, – pasakoja dizainerė.

Kitame su tarpukariu siejamame pastate, V. Putvinskio gatvėje, įsikūrusiuose biuruose kabo 41 penkių skirtingų modelių „Pleiades“ šviestuvas, konceptualiai atitinkantis tarpukario interjero dvasią. Šių šviestuvų autoryste J. Kolevaitytė-Radzevičė dalijasi su bičiule – dizainere Juste Pavasaryte. „Nevengiu dirbti kartu su kitais, man smagu, kai išeina skirtingi kūriniai. Sunku kurti vien tik užsidarius savo galvoje“, – tikina bendradarbiavimui atvira kūrėja.

Klasikai nebūtinai klasika

Pagrindinės šviestuvų gamybai naudojamos medžiagos – metalo grandinėlės, kristalai, virvės, organinis stiklas, medis, tačiau medžiagų įvairovė nėra baigtinė. Dizainerė mielai leidžiasi į eksperimentus ir kuria iš visai naujų nebandytų medžiagų, tačiau padirbėjusi su jomis netrunka pasiilgti įprastesnių detalių ir protą atpalaiduojančio proceso: „Grandinėlių karpymas, karoliukų vėrimas suteikia tam tikrą meditaciją, atsipalaidavimą. Kai gamini penkis šviestuvus vienu metu, galva tikrai ūžia nuo idėjų ir minčių. Tas paprastas darbas, karoliuko vėrimas, tada atrodo toks geras – dirbi, bet kartu ir pailsi.“

Pasak J. Kolevaitytės-Radzevičės, „Pleiades“ šviestuvai nėra stilistiškai griežtai susaistyti su interjeru, todėl tinka ir eklektiškuose, ir klasikiniuose būstuose. 2–3 šviestuvų variacijas užsakovui pateikianti dizainerė kurdama taikosi prie aplinkoje esančių medžiagų, linijų bei jausmo ir netgi modernios klasikos interjerams siūlo drąsesnius sprendimus nei įprastus kristalus. „Žmonės tampa drąsesni, atviresni eksperimentams. Kristalai mėgstami, bet į vadinamuosius modernios klasikos interjerus dažnai užsako iš metalo grandinėlių ar organinio stiklo rutuliukų pagamintų šviestuvų. Jie labai gražiai atrodo, gražiai skleidžia šviesą“, – pastebi kūrėja.

Savo pirkėją randa ir išraiškingi tekstiliniai šviestuvai. Nors jie gražūs, dizainerė visada atkreipia dėmesį į jų praktiškumą – medžiagines detales sunkiau valyti, jų išvaizda nuo saulės šviesos gali pakisti. Prabangiai gali atrodyti ir iš paprastų virvių pagaminti šviestuvai, dažniausiai užsakomi į viešuosius interjerus.

„Pleiades“ kūriniai interjere paprastai atlieka puošybos, išskirtinio aksesuaro, o ne pagrindinio šviesos šaltinio funkciją, todėl kai kurie įprastiems šviestuvams keliami reikalavimai lieka antrame plane, tačiau konstruodama sietyną dizainerė vis tiek turi apgalvoti daugybę niuansų. „Tarkime, virš valgomojo stalo kabantis šviestuvas turi skleisti daugiau šviesos, nieko neužstoti. Pagal tai koreguojame ir dizainą“, – apie dėmesį detalėms pasakoja gamintoja.

Ne tik pagal užsakymą

Sietynų kūrėja seka naujausias interjero dizaino kryptis, tačiau pati laikosi pozicijos, kad geriausia tendencija – nesilaikyti tendencijos. „Tendencijos negali nedaryti įtakos, bet nesistengiu aklai jų laikytis. Be abejo, jas man šiek tiek padiktuoja dizaineriai, architektai, bet nesistengiu daryti to, kas dabar ant bangos, tuomet tas daiktas nebus ilgaamžis, jis taps greito vartojimo preke, kurią po kokių 5–10 metų tiesiog pakeis“, – teigia J. Kolevaitytė-Radzevičė. Jos nuomone, tokia prabangi interjero detalė neprivalo būti madinga, svarbiausia, kad ji būtų maloni akiai ir turėtų išliekamąją vertę. „Žinau, kad vieni žmonės persikeldami į naują būstą pasiėmė sesės kurtus šviestuvus. Tai didelis įvertinimas“, – sako dizainerė.

Didžiausiais savo konkurentais J. Kolevaitytė-Radzevičė vadina ne šviestuvų pardavėjus, o menininkus, nes sietyno vertė prilygsta profesionaliam meno kūriniui. „Apytiksles šviestuvų kainas skelbiame interneto puslapyje, bet galiu pasakyti, kad reikėtų numatyti bent 2–2,5 tūkst. eurų. Tarkime, kristalų šviestuvai kainuoja nuo 2,7 tūkst. eurų. Tai viena brangesnių medžiagų: stiklas sunkus, jį reikia atsisiųsti. Virvinius šviestuvus gaminame iš lietuviškos žaliavos, todėl jie pigesni – nuo 2,2 tūkst. eurų. Pigiausi – medinių karoliukų šviestuvai, jie kainuoja apie 1,9 tūkst. eurų, tačiau kiekvieną kartą kaina tikslinama pagal konkretų kūrinį“, – apytikres savo kūrinių kainas įvardija sietynų gamintoja.

Iki šiol tik pagal užsakymą ir tik masyvius šviestuvus gaminusi kūrėja netrukus žada atidaryti elektroninę parduotuvę, kurioje bus galima įsigyti vienetinių jau pagamintų darbų. „Tokie šviestuvai dėl tam tikrų proceso pakeitimų bus už šiek tiek patrauklesnę kainą nei užsakyti individualiai ir kai kurie šiek tiek mažesni, ko dažnai neapsimoka gaminti pagal individualų užsakymą“, – sako J. Kolevaitytė-Radzevičė ir viliasi, kad visi jos kūriniai anksčiau ar vėliau atras tinkamus namus.

Foto galerija:new_000224020_2: