Dešimt metų yra pakankamai ilgas laikotarpis architektūrai ir dizainui – sritims, kurias kiekvienais metais veikia naujausios technologijos, globalios problemos ar gyvenimo būdas. Kaip per XXI a. antrąjį dešimtmetį keitėsi mūsų namai, požiūris į dizainą ir nuosavybę?

Virtuvės vėl užsiveria

Studijos „ArcDesign“ architektė Dalia Jovaišienė konstatuoja: per 10 metų pasikeitė daug kas. Pirmiausia – užsakovai. „Nebėra tokių klientų, kurie visai nežinotų, ko nori. Dažnai žmonės pateikia ir norimo interjero pavyzdžių. Anksčiau, kai stiliai būdavo įvardijami tik žodžiais, kildavo įvairių nesusipratimų“, – prisimena ji. Tvirta kliento nuostata, pasak architektės, iš dalies supaprastina profesionalo darbą. Tačiau pašnekovė prisipažįsta, kad anksčiau buvo daugiau iššūkių, todėl ir dirbti – įdomiau.

Citata:Dešimtmečio pradžioje lubos buvo egzotiškos, su įvairiais paraitymais, bangomis. Dabar kuo forma asketiškesnė, tuo geriau.

D. Jovaišienė sako, kad XXI a. pirmąją dekadą prasidėjusi erdvių atvėrimo ir didėjimo banga sienas griovė ir antrajame dešimtmetyje, tačiau pastebi, jog jos vėl pamažu užsiveria. „Virtuvės ir svetainės zona yra pagrindinė namuose, jai skiriama daugiausia dėmesio. Bet, jei tik įmanoma, virtuvė dabar įrengiama bent už kampo ar atitvaros“, – sako architektė.

Vonios kambariuose vyksta priešingi pokyčiai – jie atsiveria ir didėja. Pasak pašnekovės, šie kambariai nebe tokie asketiški, šiltesni, daugėja įrangos. Be to, jau įprasta, kad pagrindinis vonios kambarys yra miegamojo tąsa.

Kalbėdama apie funkcines zonas, D. Jovaišienė pastebi augantį pagalbinių, sandėliavimo patalpų, kurių anksčiau žmonės atsisakydavo, poreikį.

Pabrėžiamas natūralumas

Pamažu kinta ir konstrukcijos. Nors lubas vis dar populiaru daryti gipskartonio, jų formos paprastėja. „Dešimtmečio pradžioje lubos buvo egzotiškos, su įvairiais paraitymais, bangomis. Dabar kuo forma asketiškesnė, tuo geriau“, – pastebi architektė. Keičiasi ne tik lubų forma. XX a. antrojo dešimtmečio pradžioje dominavusias lenktas horizontalias formas, pasak pašnekovės, keičia vertikalesnės, atsiranda daugiau lenktų linijų.

Per dešimt metų namuose atsirado kitokių baldų. Anot D. Jovaišienės, minkštieji lengvėja ir elegantiškėja, korpusiniai tampa uždaresni, mažiau matomi, tarsi išnyksta erdvėje. Ši pastaba negalioja kalbant apie klasikinius interjerus, kuriuose daugėja detalių ir puošnumo.

Laikas pakeitė ir namų koloritą. Kurį laiką interjere vyravusius pilkus tonus, D. Jovaišienės teigimu, išstumia savo vietą atsikariaujančios spalvos. Tiesa, kokios ryškios jos bus ir kaip ilgai išsilaikys, ji nesiryžta prognozuoti.

Aptardama interjere naudojamas medžiagas, architektė sako, kad staigiai atsiritusi industriniam stiliui būdinga betono banga pamažu slūgsta. Esą atviras betono konstrukcijas užsakovai mieliau renkasi ne savo namams, o nuomojamam būstui. Pašnekovė išskiria ir kurį laiką populiarų marmurą.

Atsiradus kokybiškiems laminatams, kurį laiką primirštas medis, architektės teigimu, vėl įsitvirtino pirmoje pozicijoje, tik dabar jis atrodo dar natūraliau. „Anksčiau grindims buvo svarbus rinktinis medis, kad nebūtų nė šakutės. Dabar atvirkščiai – kuo šakotesnis, specialiai padraskytas, kad nereikėtų bijoti ką nors numesti, kad vaizdas būtų kuo natūralesnis. Šiuo metu toks produktas turi aukščiausią vertę“, – besikeičiančias tendencijas stebi architektė.

Anksčiau vyravęs medžio lakavimas šiuolaikiniam žmogui nebepriimtinas – laką keičia alyva, nes ji yra natūralesnė, paviršius malonesnis liesti. „Žmonės atkreipė dėmesį į pojūtį“, – sako D. Jovaišienė ir akcentuoja augantį susidomėjimą ekologiškumo, tvarumo idėjomis, dėl kurių dažnai ignoruojamas kainų skirtumas.

Plotas mažėja, požiūris laisvėja

Architektės nuomone, ekologiškumo, tvarumo idėjos bus labai aktualios ir ateinančiame dešimtmetyje, o namų funkcijos paprastės. Ji pastebi, kad namai vis labiau reikalingi tik poilsiui, nes bendravimas, susitikimai su draugais vyksta mieste. „Žmonės atsisako didelių valgomųjų, svečių kambarių. Ne iš vieno užsakovo esu girdėjusi, kad jie nereikalingi. Sako, jei atvažiuos svečių – užsakysiu kambarį viešbutyje“, – apie besikeičiančius poreikius kalba D. Jovaišienė.

Mažėja ir namai, butai. Pašnekovė skaičiuoja, kad individualaus namo plotas per dešimtmetį susitraukė maždaug 60 m2. Be to, žmonės neįsirengia būsto visam gyvenimui, o atsižvelgia į dabartinius poreikius. „Ilgainiui kils didesnė būstų kaita. Ir dabar, jei jaunimui reikia trijų kambarių, jie turi tris. Po kelerių metų reikės penkių – keis į penkis. Kokie poreikiai, toks ir būstas“, – kalba specialistė.

D. Jovaišienė sako, kad vis palankiau į būsto keitimą žiūri ir vyresni žmonės: „Užsakovų amžius didėja, anksčiau vyresnių beveik nebuvo. Dabar ateina žmonės, žinantys, ko nori. Nudirbę savo gyvenimo darbus, jie drąsiai būstą keičia į mažesnį kur nors gražioje vietoje. Niekas nesuka galvos, kad kada nors atvažiuos vaikai“, – laisvėjantį lietuvių požiūrį į nuosavybę atskleidžia pašnekovė.

Griežtas stilius nebeegzistuoja

„Tai, apie ką prieš dešimtmetį svajojome, šiandien tapo realybe. Technologijos sparčiai tobulėja. Pigūs, dideli „dvarai“ buvo keičiami į mažesnes, gerai suplanuotas erdves. Palaipsniui vyko susiliejimas su gamta: didėjo langai, skatinantys kraštovaizdžio įtraukimą į gyvenamąsias erdves, želdinti stogai, interjeruose atsirado žaliosios sienos, todėl sukurtos sveikesnės vidaus erdvės ir švaresnis oras“, – per dešimtmetį įvykusius pokyčius nurodo interjero dizainerės Audronė Ambrazienė ir Daiva Pocevičienė.

Duetas pritaria kolegės D. Jovaišienės išsakytai minčiai, kad užsakovai labiau subrendo, tapo reiklesni, pasiruošę inovacijoms ir naujoms idėjoms: „Jie sutinka su drąsiomis idėjomis, nestandartiniais sprendimais. Prieš dešimtmetį tokie atvejai buvo reti. Pradėjo augti pasitikėjimas dizaineriais.“

Interjero specialistės sako, kad per šiuos metus išnyko fiksuoto dizaino ribos, jo negalima griežtai įvardinti kaip tradicinio ar netradicinio. Jų nuomone, šiandien negalima išskirti ir vieno madingo interjero stiliaus. „Šiuo metu ryškiausia tendencija – stilių maišymasis: klasika su modernizmu, skandinaviškas su kantri. Grįžta 60-ųjų stilistika, atsirado šiuolaikinis (angl. contemporary) prabangusis stilius. Manome, kad Provanso stiliaus klestėjimo metas jau baigėsi“, – akcentuoja pašnekovės.

Priėmėme juodą spalvą

Apžvelgdamos interjero kolorito pokyčius, A. Ambrazienė ir D. Pocevičienė mini XXI a. pradžią, kai vyravo ryškios spalvos. Vėliau jas keitė subtilūs, pilki atspalviai ir pustoniai. Prieš dešimtmetį pagrindinę interjerų spalvą „kava su pienu“ ėmė keisti tamsesni atspalviai. Dizainerių teigimu, neutralios pastelinės spalvos buvo naudojamos nuolat, o juoda į interjerus atėjo tik XX a. antrojo dešimtmečio antroje pusėje. „Jos rasime visur – nuo sienų iki detalių. Anksčiau ši spalva nebuvo naudojama, nes manyta, kad ji mažina erdvę. Tačiau įtraukus kontrastingas spalvas, problema išnyko. Balta ir juoda – tikrai tendencinga interjero pora“, – pabrėžia A. Ambrazienė ir D. Pocevičienė.

Citata:Ryškiausia pastarojo meto tendencija – paprastų ir prabangių medžiagų bei elementų maišymas.

Ryškia tendencija pašnekovės laiko ne tik spalvų, bet ir įvairių raštų, dramatiškų geometrinių figūrų, daugybės medžiagų sugrįžimą. Prieš dešimtmetį baldams gaminti naudotą tamsią medieną – raudonmedį, vyšnią, vengę – ilgainiui pakeitė gaivesnė ir gerokai universalesnė šviesi.

D. Pocevičienės ir A. Ambrazienės teigimu, išsiplėtė medžiagų panaudojimas: akmuo, akmens masė, keramika drąsiai įėjo į virtuves, vonios, gyvenamuosius kambarius ir net miegamuosius.

Ryškiausia pastarojo meto tendencija, dizainerių nuomone, yra paprastų ir prabangių medžiagų bei elementų maišymas: „Pavyzdžiui, „betono“, anksčiau vadinto industriniu stilimi, erdvėje gali atsirasti prabangaus aksomo sofa.“

Aplinkai draugiški sprendimai

Kartu dirbantis dizainerių duetas sako, kad dizainas orientuojamas į ilgaamžiškumą, kuriamas tiek kokybiškai, tiek estetiškai ilgalaikis stilius. Vis daugiau kalbant apie aplinkosaugos problemas, jos mato ir perdirbtų medžiagų, daugkartinio naudojimo daiktų populiarėjimą. „Per pastaruosius kelerius metus mūsų visuomenė susidūrė su klimato pokyčiais, todėl stengiasi naudoti ekologiškas medžiagas. Perdirbta mediena tinka kėdėms, stalams, grindims, o augalai prisideda prie organinės estetikos ir švarina ekologiškus namus. Mokslas ir technologijos reikalingi kuriant tvarius kūrinius, kurie yra ir gražūs, ir draugiški aplinkai“, – kalba jos.

Metams bėgant keitėsi ir apšvietimas – įsitvirtino LED technologijos, keitėsi ir šviestuvai. „Anksčiau šviestuvai buvo apvalūs arba stačiakampiai. Dabar turime daugiakampių, ovalių, trikampių ir nenusakomų formų. Neįtikėtinų formų šviestuvams suteikė LED technologijos. Nuolat populiarėjo žalvariniai, poliruoto chromo ar matinės juodos spalvos“, – ryškiausius pokyčius vardija A. Ambrazienė ir D. Pocevičienė.

Specialistės prognozuoja, kad ateinantį dešimtmetį interjerai taps jaukesni ir modernesni. „Manome, kad tokie daiktai kaip šviestuvai, jungikliai bus belaidžiai, o visas interjeras – moduliškesnis. Gyvenamieji kambariai bus erdvūs, patogūs ir funkcionalūs, tačiau modernūs ir stilingi. Naujos idėjos keliaus kartu su naujomis technologijomis“, – mintimis apie ateities namus dalijasi pašnekovės.