Aludarių gatvėje, sostinėje, buto interjerą kūrusi dizainerė Deimantė Uleckytė („Du namai“) planavimo trūkumus suvaldė veidrodžiais, o ypatingai nuotaikai sukurti pasitelkė charakteringą šviestuvą.

Nors originalaus buto plano keisti neteko, dizainerė pripažįsta, kad vos pradėjus dirbti teko spręsti porą esminių klausimų: ką daryti su ilgu ir tamsiu prieškambariu ir kaip suplanuoti rekuperacinę sistemą, kad būtų maksimaliai išsaugotas lubų aukštis ir erdvė. „Buto patalpos gana ilgos ir siauros, todėl sienų dekorui pasitelkėme veidrodžius. Veidrodžiais ilgas patalpas vizualiai praplatinome ir taip tarytum sukūrėme didesnes erdves“, – sako D. Uleckytė.

Bene daugiausiai sumanumo ir profesionalumo pareikalavo tamsus prieškambaris. „Prieškambaris šiame bute yra tamsiausia zona, todėl mūsų tikslas buvo šią patalpą maksimaliai pašviesinti. Taip atsirado veidrodis, kuriuo įėjimą ne tik pašviesinome, bet ir vizualiai padidinome, todėl vaikštant po namus tikrai nesijaučia, kad butas yra tik 50 kv. m dydžio, jis atrodo daug erdvesnis ir didesnis“, – apie didžiausią iššūkį pasakoja D. Uleckytė.

Prie lauko durų numatyta atviro tipo drabužių kabykla, kad rudenį ir šaltuoju metu būtų galima laikinai pasikabinti šlapius drabužius ar skėtį. Dekoratyvi kaktuso formos pakaba atlieka ir durų atramos funkciją. Priešais duris, koridoriaus gale, suprojektuota pagrindinė drabužių spinta.

Prieškambarį praplėtę veidrodžiai pasitarnavo ir svetainės erdvėje. Už sofos pakabintas veidrodis žiūrint nuo įėjimo sudvigubina atsiveriantį vaizdą į miesto panoramą, taip sukurdamas erdvės pojūtį ir sustiprindamas vaizdo efektyvumą.

Žemės spalvų svetainės akcentas – „auksinis“ trimitų formos šviestuvas. „Mintis pasirinkti dūdas buvo labai spontaniška, tačiau ilgai brandinta. Kadangi pastatas yra ypatingoje Vilniaus vietoje, norėjosi, kad gyventojai ir namuose jaustųsi ypatingai, todėl kaip traukos centrą pasirinkome valgomojo zoną, nes būtent čia dažniausiai kviečiami ateiti, prisėsti, pavalgyti, pakalbėti. Šviestuvas tiek vizualiai, tiek medžiagiškai primena garsinį signalą – trimitą, kurio skleidžiamas garsas tarsi sako: dėmesio, dėmesio, mano namų gyventojai“, – šypsodamasi pasakoja D. Uleckytė. Anot jos, šio interjero sukūrimas kaip muzika – intymus ir jautrus susitikimas su pačiu savimi.

Interjero dizainerė sako, kad buvusi alaus gamyklos teritorija lėmė tam tikrus interjero pasirinkimus: „Alaus gamyklos architektūra davė atspirtį ne tik fasado apdailos medžiagų ir spalvų įkvėpimui, bet ir tam tikrai namų koloristikai. Neatitoldami nuo eksterjero, butui pasirinkome auksinius atspalvius – nuo auksinės spalvos interjero detalių iki tamsaus ąžuolo lukšto baldų fasaduose.“

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000234261_0

Ramiame ir tolygiame interjere išsiskiria miegamasis. Dizainerė sako, kad šiame kambaryje norėjosi šiek tiek „dramos“, todėl visuose namuose dominuojančius sienų lipdinius užpildė gana intensyviais sienų tapetais, kurie interjerui suteikia jaukumo ir minkštumo. „Miegamojo šviestuvų pasirinkimui įtakos turėjo baldų išdėstymas ir funkcionalumas. Judresnėje zonoje, t. y. prie spintos, kabančio šviestuvo nenorėjome, nes jis trukdytų. Priešingai nei kitoje pusėje, prie lango, kur šviestuvai atlieka ne tik funkcinę, bet ir dekoratyvinę paskirtį. Todėl atsižvelgdami į ergonomiją ir patogumą pasirinkome tos pačios kolekcijos skirtingus šviestuvus“, – kodėl kabantys šviestuvai kabo neįprastoje vietoje, paaiškina D. Uleckytė.

Vonios kambaryje vyrauja marmuras. Kaip sako interjero dizainerė, norint vizualiai sutrumpinti gan ilgą ir siaurą patalpą pasirinktos dviejų spalvų marmuro imitacijos akmens masės plytelės. „Dušo zoną išskyrus tamsiomis plytelėmis, patalpa iškart vizualiai sutrumpėjo, išvengėme tunelio efekto“, – aiškina ji.

Aukštoje uždaroje spintoje tilpo viskas, kas gadintų interjero estetinį vaizdą: rekuperacinės sistemos blokas, skalbimo mašina, ištraukiama skalbinių dėžė ir vieta buitinei chemijai susidėti.