Šalia Vilnios upės esančio 50 kv. m buto interjere į visumą susilieja modernūs, bohemiški ir klasikiniai akcentai, o vyraujančią pilką kur ne kur pertraukia spalvingi potėpiai, darniai atitariantys ant sienų kabantiems paveikslams.

Menininkės Agnės Kišonaitės darbų idėja Paupyje esančiame bute atsirado anksčiau nei interjero projektas. „Butas planuotas kokybiškai nuomai, todėl užsakovai suformavo aiškią užduotį – naudoti kokybiškus baldus, medžiagas, pagalvoti įdomesnių sprendimų, kad interjeras patrauktų estetikai jautrų klientą. Pagrindinis pageidavimas buvo dvivėrės durys ir šios menininkės darbai“, – pasakoja interjero autorė Dovilė Batutienė („Interjero studija“).

Šio buto sienoms tinkamiausius menininkės darbus dizainerė atsirinko projekto pradžioje ir pripažįsta, kad dėl jų teko kiek pakoreguoti anksčiau numatytą spalvinę gamą, kad būtų graži visuma.

Šalia Vilnios upės esantis butas pasitinka mažu prieškambariu, kurio erdvę dizainerė „praplėtė“ veidrodinėmis spintos durimis. Už jų atsirado vietos drabužiams ir kolektoriui paslėpti. „Norint sukurti gražų butą, svarbu paslėpti visus buitinius dalykus, kad estetika suptų visur“, – apie estetikai svarbius sprendimus sako D. Batutienė.

Citata:Užsakovai suformavo aiškią užduotį – naudoti kokybiškus baldus, medžiagas, pagalvoti įdomesnių sprendimų, kad interjeras patrauktų estetikai jautrų klientą.

Vienam–dviem miesto ritmu gyvenantiems žmonėms skirtame bute interjero dizainerė suderino tris svarbius elementus – menišką Užupio dvasią, Senamiesčio klasiką ir modernumą. „Norėjau sujungti visus šiuos elementus, nebijoti bohemiškų detalių, vario spalvos“, – sako D. Batutienė. Vario akcentų turi rankenos, indai, šviestuvai.

Kalbėdama apie spalvas ir medžiagas, dizainerė sako, kad visame bute naudota nemažai medžio. Pagrindinis dėmesys skirtas solidžioms ąžuolo parketo grindims, tačiau natūralaus medžio motyvai pasikartoja ir virtuvės bei svetainės balduose. Minkštuosiuose balduose ir užuolaidose dominuoja kokybiškas veliūras, kuris interjerui suteikia solidumo ir jaukumo.

Nors bute gan daug natūralios šviesos, D. Batutienė sako daug galvojusi ir apie dirbtinę šviesą: kabančius, pastatomus akcentinius šviestuvus papildo nematomi, įrengti spintose ir lubose.

Gan erdvioje gyvenamojoje zonoje tilpo minimaliems miesto žmogaus poreikiams skirta virtuvė ir valgomojo stalas. Kita kambario dalis skirta ramiam poilsiui. Svetainės ašis – prabangi raudono veliūro sofa ir už jos kabantis paveikslas.

Dalis miegamojo skirta didelei, stiklinių dvivėrių durų skiriamai drabužinei. „Iš vienos pusės, atvira drabužinė labai patogu – galima matyti, ką turi ir ką galėsi ryte apsirengti, ji kuria gražią nuotaiką. Bet turi ir tam tikrą trūkumą, nes priverčia galvoti apie tvarką. Ji turi būti estetiška, kad neerzintų“, – tokių drabužinių pliusus ir minusus komentuoja interjero dizainerė. Tiesa, dūminis stiklas, dieną atrodantis skaidrus, uždegus šviesą šiek tiek prigęsta, todėl spintos turinys nėra toks ryškus.

Miegamojo sienos puoštos apvadais – klasikiniu raštu viršuje ir vientisu rievėtu raštu galvūgalio apačioje. Ramią kambario nuotaiką papildo tamsaus satino patalynė ir jaukus vilnonis pledas.

Palyginus su pirminiu planu, daugiausia pokyčių atsirado vonioje: „Vonios išdėstymą keitėme iš esmės. Reikėjo apgalvoti, kur bus laikomas siurblys, šluota, džiovyklė – dalykai, kurių buityje yra, bet kurių mes visai nenorime matyti. Taip atsirado aukšta ūkinė spinta, liukas, kuriame slepiasi visa rekuperatoriaus įranga.“

Vonios kambaryje įrengta patogi dušo kabina ir bidė. Šiai patalpai dizainerė parinko išraiškingo marmuro rašto ir vandens spalvos plyteles, kurių eglutės raštas atkartoja grindų ritmą. „Mėlyna akcentinės sienos spalva atkeliavo iš paveikslo. Ji duoda jėgos, jaukumo, įdomumo, o juodos spalvos santechnika gražiai atrodo visumoje“, – sako projekto autorė.

Foto galerija.: new_000233554_0