„Labai smagu išeiti į miestą, bet labai noriu čia grįžti“, – sako interjero dizainerė Gabija Pažarskytė („Dizaino virtuvė“), po aštuonių mėnesių projektavimo ir remonto darbų įsikėlusi į savo namus sostinės Naujamietyje. Senosios Italijos architektūros dvasią čia jaučianti dizainerė pastabas apie kaimišką atmosferą priima kaip komplimentą.

Keletą mėnesių buto ieškojusi dizainerė savo vietą pajuto seno namo palėpėje, Teatro gatvėje: „Ateini ir jauti, kad čia gali padaryti kažką jaukaus. Mano artimieji iki remonto pabaigos netikėjo, kad šitame bute galima kažką tokio sukurti. Bet aš nebijau tokio darbo, nebijau iššūkių“.

G. Pažarskytė pasakoja, kad prieš pora šimtmečių statyto namo istorija spalvinga, kažkada čia būta ir prabangaus miesto viešnamio. Viršutiniame pastato aukšte esančios patalpos kaip gyvenamosios įregistruotos per II Pasaulinį karą – 1940-iais. Ji svarsto, kad nuo to laiko butas neregėjo jokio remonto: „Senos, išlinkusios grindys. Vietoj medinių lubų – sena konstrukcinė danga – visos gražiausios dalys paslėptos“.

Norint patalpas paversti tvarkingu šiuolaikišku būstu teko apšiltinti ir uždengti kiaurą stogą, perkloti nestabilią grindų perdangą, pakeisti visą inžinerinę dalį ne tik sau, bet ir kaimynams.

Naujoji šeimininkė iš esmės pakeitė funkcinį buto planą ir padidino bendrą plotą. „Man didelis laimėjimas buvo atvėrus nenaudingas dalis paversti naudingomis ir vizualiai padidinti plotą. Tai man buvo didžiausias iššūkis. Oficialiai butas padidėjo 3 kv. m., bet iš tiesų, jei imtume tik grindų plotą, atidengus šlaitus patalpos padidėjo 6-7 kv. m.“, – skaičiuoja G. Pažarskytė.

Atidengtas medines namą laikančias konstrukcines dalis bei lubas dizainerė pavertė autentiškomis detalėmis. „Šitos lubos gali papasakoti viso namo istoriją. Kai pradėjome demontuoti senas medžiagas ir atradome šitą grožį, tiesiog negalėjau atsigrožėti. Mes jas smėliavome ir alyvavome, todėl spalva yra originali. Medis suvarpytas kinivarpų, bet man patinka. Jis skleidžia daug geros energijos“, – pasakoja šeimininkė ir džiaugiasi, kad įrengus gerą ventiliaciją medines lubas pavyko išsaugoti net vonios kambaryje.

Rastos sijos padiktavo ir interjero stilių. Apie industrinį, eklektišką dizainą iš pradžių mąsčiusi kūrėja nusprendė rastą erdvę prišlieti prie to, ką rado ir ką mato per langus. „Duotybė yra vertybė“, – šypsosi G. Pažarskytė.

Kurdama savo namus dizainerė vengė didelių tambūrų ir leido vyrauti natūraliai šviesai.

„Atsidarius lauko duris norėjau matyti paskutinį, miegamojo langą, gražiai lūžtančią šviesą, nors funkciškai būtų geriau, jei miegamojo durys būtų vietoje dabartinės krosnelės“, – sako ji.

Atvertame šlaite ji suprojektavo virtuvę, nors daug kas į tokį sumanymą žiūrėjo skeptiškai – dėl vietos trūkumo, gartraukio montavimo, konstrukcinių sijų. Tačiau, kaip sako projekto autorė, visas šias problemas išsprendė šiuolaikinės technologijos.

Gartraukį ji įmontavo į kaitlentę, aukštą šaldytuvą pastatė kitoje pusėje, priešais kriauklę, o balkius gražiai apgaubė iš akrilo išlietu stalviršiu. „Ši vienalytė medžiaga nerealiai išgelbėjo situaciją. Iš jos išliejome ir plautuvę. Nauja, maloni medžiaga labai puikiai atrodo šalia tų senų balkių. Be to, yra labai tvirta: dėkit karštą puodą, liekit raudoną vyną. Tiesa, akrilas braižosi, bet prireikus jį galima poliruoti“, – rastu sprendimu džiaugiasi G. Pažarskytė.

Šalia virtuvės, už veidrodinių durų, užmaskuotas sandėliukas.

Pintų virvių medinės kėdės, medžio masyvo stalelis – visi namuose esantys baldai bei interjero elementai, anot G. Pažarskytės, atsirado lengvai, tarytum patys būtų susiradę namus. „Tie daiktai patys mane atrado, man net nereikėjo per daug jų ieškoti. Visi daiktai tiko prie lubų. Sakyčiau, lubos prikvietė sau daiktus“, – šypsosi moteris.

Tie daiktai patys mane atrado, man net nereikėjo per daug jų ieškoti. Visi daiktai tiko prie lubų. Sakyčiau, lubos prikvietė sau daiktus“.

Židinį ir televizorių laikantis baldas ­­– metalo ir betono konstrukcija. Po suoliuku sudėtos malkos greitai džiūsta ir suteikia namams papildomo jaukumo.

Citata:Tie daiktai patys mane atrado, man net nereikėjo per daug jų ieškoti. Visi daiktai tiko prie lubų. Sakyčiau, lubos prikvietė sau daiktus“.

Vengdama „visiško kaimo jausmo“, G. Pažarskytė parinko keletą miestietišką prabangą liudijančių elementų: marmurinį stalviršį, blizgias rankenas, vonios plyteles.

Aukštos kokybės medžiagas naudojusi dizainerė sako, kad savo namus kūrė turėdama aiškią viziją ir griežtai laikydamasi numatyto biudžeto.

Nors daug kas tokiu rezultatu netikėjo, dizainerė džiaugiasi, kad jai pavyko sukurti staigmeną ir įsirengti namus, kur kiekviena erdvė tarytum nori tave užlaikyti. „Kas ateina, labai gerai čia jaučiasi“, – sako savo darbu patenkinta interjero dizainerė.