Mėgstantys gaminti žino: yra patiekalų, kuriuos gaminant tikslus ingredientų kiekis yra itin svarbus. Nemėgstantiems sverti gyvenimą palengvina matavimo indai. Pirmasis standartizuotas matavimo indas buvo sukurtas dar XIX a. pabaigoje, tačiau dažnam gaminimo entuziastui geriau už jo pirmtakus žinomas ikoninis „Pyrex“.

Prekės ženklo „Pyrex“ istorija prasidėjo 1915 m., kai pasitelkus technologines inovacijas ir meilę kulinarijai gimė įbrėžimams ir temperatūrai (tiek žemai – iki 40 laipsnių šalčio, tiek aukštai – iki 300 laipsnių karščio) bei jos pokyčiams (iki 220 laipsnių temperatūros amplitudė nesukelia jokio poveikio) atsparių indų kolekcija, kuri tiesiai iš orkaitės galėjo keliauti ant valgomojo stalo, nes puikiai tiko tiek kepti, tiek serviruoti. Matuoti produktų kiekį padedantis indas atsirado po dešimtmečio – 1925 m. – ir netruko pelnyti virtuvės entuziastų simpatijų.

Tiesa, per šimtmetį įvyko šiokių tokių dizaino pokyčių. Iš pradžių matavimo indo žymos buvo įspaustos stikle, vėliau imtos žymėti raudonai. Šis sprendimas priimtas dėl patogumo, nes taip lengviau pastebėti, kiek produkto įpilta.

Internete galima matyti ne vieną kulinarijos entuziastą, medžiojantį vintažinius „Pyrex“ indus, galima atrasti netgi atmintinę, kuri padeda apytiksliai nustatyti, ar tikrai pavyko rasti ne vienus metus skaičiuojantį daiktą. Tai gali išduoti tokie elementai kaip rankenėlė. Anksčiau ji buvo uždara (D formos), dabar – atvira.

Ikoniniais tapę „Pyrex“ gaminiai vertinami dėl savo kokybės, visiems indams suteikiama 10 metų garantija. Gamybai naudojamas specialus borosilikatinis stiklas, pasižymintis itin aukštu terminiu ir cheminiu atsparumu.

Vis dėlto vertinantys idealų tikslumą matavimo indams kartais pažeria kritikos. Anot jų, koją kiša skirtingose šalyse naudojamas puodelio dydis, todėl taip aprašyti receptai dažnai yra netikslūs. Be to, jei matavimo indu matuojami miltai, suabejojama, ar oro tarpai turėtų būti paliekami, ar ne. Konditerijos gaminiuose net ir tokios detalės gali būti priežastimi, dėl kurios pyragas neiškilo ar yra ne tokios tekstūros, kaip tikėtasi. Atliktas eksperimentas parodė, kad į indą miltus dedant šaukštu ar semiant juos indeliu tiesiai iš maišelio svoris gali skirtis net 13 proc. Tačiau net ir tokia galima netikslumo rizika iš virtuvės neišstumia matavimo indų, padėjusių įgyvendinti ne vieną kulinarinį šedevrą, nors, tiesa, dažniau mėgėjišką (profesionalūs šefai pirmenybę teikia svarstyklėms arba pasitelkia įgudusią akį).