Skaičiuojama, kad dirbantys biuruose apie penkias valandas kasdien praleidžia sėdėdami. Taigi biuro kėdė be konkurencijos tampa vienu svarbiausių baldų, kuris turi įtakos mūsų savijautai. Be jos neįsivaizduojama šiuolaikinė darbo vieta. Ko gero, tai vienas iš nedaugelio baldų, kurį renkantis pirmiausia galvojama apie patogumą, tik vėliau – grožį.

Reguliuojamo aukščio, su atlošu, ratukais – biuro kėdė atrodo kaip kompiuterizuotos visuomenės atributas, tačiau iš tiesų ji sukurta dar XIX a. Plačiai namuose ir darbo vietose šiandien paplitusios biuro kėdės XIX a. buvo siejamos tik su įtakingais politikais ar mokslo atstovais. Viena pirmųjų istorijoje sušmėžavusių kėdžių su ratukais buvo Charleso Darwino kabinete – mokslininkui ji padėjo patogiai pasiekti visus po erdvę pasklidusius darbo šaltinius.

Prasidėjusi industrinė revoliucija keitė iki tol vyravusį darbo pobūdį, todėl daugėjo vidurinės klasės darbuotojų, jiems reikėjo ir patogių kėdžių. Pirmoji masinės produkcijos biuro kėdė buvo sukurta 1851 m., jos autorius – Thomas Warrenas. Natūralu, kad žvelgiant iš šiandienos perspektyvos jos dizainas nedvelkia inovatyvumu, tačiau ir šiandien ji būtų stebėtinai funkcionali – su ratukais, atlošu, įrengtomis spyruoklėmis, leidžiančiomis pakreipti ją norimu kampu, besisukančiu korpusu. Šiandien šią kėdę galima pamatyti Bruklino muziejuje. Tiesa, toks dizaino kūrinys susižavėjimo už JAV ribų nesulaukė. Europa vis dar vadovavosi Viktorijos laikų normomis ir tikėjo, kad patogus sėdėjimas yra nepriimtinas ar net amoralus, todėl pirmenybė buvo teikiama kietoms ir nefunkcionalioms kėdėms.

Citata:Net ir praėjusio amžiaus pradžioje patogumas vis dar buvo vertintas kaip tinginių prasimanymas, todėl kėdės būdavo gražios, bet keliančios nuovargį.

Net ir praėjusio amžiaus pradžioje patogumas vis dar buvo vertintas kaip tinginių prasimanymas, todėl kėdės būdavo gražios, bet keliančios nuovargį. Viską pakeitė Antrasis pasaulinis karas. Skiriant daug dėmesio karinės įrangos patogumui, ši filosofija persikėlė ir į baldų dizainą. Ko gero, geriausias to pavyzdys – dizainerių Ray ir Charleso Eamesų sukurta kėdė „The Aluminum Group“. XX a. antroje pusėje dauguma biuro kėdžių priminė šį garsaus amerikiečių dueto kūrinį. Tiesą sakant, nemažai darbuotojų ar studentų ir dabar sėdi ant gana panašių tokio tipo baldų.

Šaltojo karo metais žengtas dar vienas žingsnis, kuris padėjo patobulinti vis dažniau naudojamų kėdžių dizainą. Sparčiai populiarėjant ergonomikos idėjoms, jos neaplenkė ir biuro baldų. Kėdės su ratukais tapo vis patogesnės, lengviau pritaikomos prie individualių poreikių. Šiais laikais ergonomiškumą atspindi ir specialus žymėjimas, kuris išduoda, kaip baldas pritaikytas žmogaus fiziniams poreikiams.

Pagal poveikį sveikatai šiandien sėdėjimas prilyginamas rūkymui, todėl ieškoma sprendimų, kaip sumažinti šią žalą. Nors, palyginti su ankstesniais amžiais, biuro kėdžių dizaino pokyčiai mažesni, jie tebevyksta – ieškoma medžiagų, kurios būtų draugiškesnės žmogaus kūnui ir aplinkai. Diegiamos inovacijos, kurios neleistų žmogui ilgai užsisėdėti vienoje pozicijoje ir neleistų sustingti raumenims.

Šiuolaikinių įmonių darbuotojai vis dažniau skatinami biuro kėdę stumti į šalį ir rinktis stovimą poziciją. Pranašaujama, kad ši tendencija taip pat gali turėti įtakos ateities dizaino pokyčiams. Visgi vargu ar artimiausiu metu ratukus, lengvai prisitaikančią atlošo poziciją ir patogiai besisukantį korpusą gali pakeisti kažkas išmanesnio. Amžiais gludintas dizainas aktualus ir šiandien bet kuriame pasaulio kampelyje, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio.