Visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad beveik kas antras nėra iki galo patenkintas savo namų virtuve ir norėtų ją atnaujinti. Vis dėlto remontą neretai atidėlioja, nors ekspertai sako, kad be reikalo. Dažnai pirminis būsto įrengimas išgąsdina ir to paties dar kartą nenorima patirti, tačiau pastebima, kad atnaujinti būstą yra gerokai paprasčiau, tačiau pirmiausiai sau svarbu atsakyti į kelis klausimus.

Su klientais bendraujantys salono ekspertai pripažįsta dažnai išgirstantys, kad remontas dažnai atidėliojamas dėl pirminio sudėtingo būsto įsirengimo, tačiau neretai pakartotinis atnaujinimas būna daug paprastesnis procesas. „Su klientu, kuris jau ne pirmą kartą įsirenginėja virtuvę, paprasčiau derinti projektą, jis gali daugiau papasakoti apie tai, kas ankstesnėje virtuvėje pasiteisino, kurie sprendimai buvo patogūs ar atvirkščiai – kurių nebekartotų. Atnaujindami būstą žmonės yra labiau imlesni ir stiliaus naujovėms“, – pastebi virtuvės baldų salono DOMDOM projektų vadovė, interjero dizainerė Agnė Rus.

Visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad kas antras lietuvis norėtų atnaujinti savo virtuvę. Net 43 proc. ja patenkinti tik iš dalies ir norėtų pakeisti, 16 proc. pripažino, kad nėra patenkinti, – tokius rezultatus rodo virtuvės baldų salono DOMDOM užsakymu atliktas „Spinter Research“ visuomenės nuomonės tyrimas. 2023 m. kovą tyrime dalyvavo 1016 respondentų.

1. Rekonstrukcija ar remontas?

Prieš imantis pokyčių, pirmiausia, verta apgalvoti, kaip stipriai norite atnaujinti namus ir apsispręsti, ar būstui reikalinga rekonstrukcija, kapitalinis ar paprastas remontas. Visi šie terminai yra skirtingi, tačiau neretai painiojami. „Rekonstrukcija – tai perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ir taip pakeičiami bet kurie statinio išorės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, skersmuo“, – paaiškina interjero dizainerė Jovita Bingelytė, kuri turi ilgametę patirtį dirbant su būsto remonto ir atnaujinimo projektais. Pasak jos, remontą rekonstrukcija galima vadinti tada, kai yra pristatomi papildomi aukštai, priestatai, įrengiamas rūsys, keičiamos laikomosios konstrukcijos. Kaip pasakoja specialistė, dažniausiai rekonstrukcija vyksta nuosavuose namuose, retkarčiais – daugiabučiuose.

Kapitaliniu remontu darbus galima pavadinti, kai pertvarkomos statinį laikančiosios konstrukcijos, bendros inžinerinės namo sistemos arba atliekami išorės pakeitimai – langų platinimas, balkonų stiklinimas, inžinerinės įrangos montavimas ant fasado nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens.

Dažniausiai atliekamas remontas, kai negriaunamos ir nekoreguojamos laikančiosios konstrukcijos, visi remonto darbai atliekami viduje. Kaip paaiškina specialistė, tokio remonto metu gali būti koreguojamos nelaikančios konstrukcijos, atliekami visi apdailos darbai, keičiami bute esantys vamzdžiai, elektros instaliacija. Priešingai nei kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai, šiems darbams nereikia jokių leidimų ir architekto paslaugų, užtenka įspėti savivaldybę, kad bus atliekami remonto darbai.

2. Tendencijos ar ilgaamžiškumas?

Interjero dizainerė J. Bingelytė sako, kad prieš pradedant darbus vertėtų pagalvoti, kokių specialistų pagalbos jums prireiks ir atsirinkti tuos, kurie jau yra dirbę su panašiais projektais. Be to, planuojant būsto atnaujinimą verta galvoti kelis žingsnius į priekį. „Jei pasidarysite remontą ir po metų paaiškės, kad visame name keičiami radiatoriai, tai ne tik būsite be reikalo keitę radiatorius, bet ir tikriausiai turėsite vėl remontuoti tą vietą. Panaši situaciją yra su vamzdynais, keičiant vamzdynus visame name gali tekti nulupti naujai sudėtas vonios plyteles, todėl pasistenkite galvoti ne tik šia diena“, – akcentuoja J. Bingelytė.

Ta pati taisyklė galioja ir renkantis interjero ar baldų dizainą. „Labai svarbu, kad namai atspindėtų jūsų norus, tad rekomenduoju nesivaikyti populiarių sprendimų, o pagalvoti, kas patinka jums“, – akcentuoja ekspertė. Pasak J. Bingelytės, nereikia sprausti savęs į rėmus ir koncentruotis į vieną stilių, o kaip tik stengtis sukurti unikalius namus sau, kurie bus išskirtiniai ir turės savo nuotaiką, nevargins po kelerių metų.

3. Atnaujinti ar keisti?

Ekspertai pastebi, kad remontui greičiau ryžtasi tie, kurie įsigyja ne naujos statybos būstą, kuris buvo įrengtas prieš ne vieną dešimtį ir baldai, tiksliau – jų furnitūra nebeveikia, yra pasenusi. Įprastai virtuvės baldai yra keičiami kas 10–15 metų, priklausomai nuo to, ar kokybiška naudota furnitūra ir karkasinės plokštės.

Virtuvės baldų salono DOMDOM projektų vadovė, interjero dizainerė A. Rus pataria planuojant remontą įsivertinti, kokį biudžetą tam skirsite, kokius darbus norite atlikti. Siekiant išvengti nesusipratimų, labai svarbu darbus atlikti nuosekliai. „Jeigu norima pakeisti tik virtuvės baldus su kosmetiniais apdailos darbais arba be jų, kreiptis dėl virtuvės projekto galima bet kada. Jeigu planuojamas pilnas remontas, palankiau kreiptis tik atlikus sienų, lubų lyginimo darbus ir tuomet pradėti derinti korpusinių baldų projektą. Dažnai projektuotojai padeda klientams teisingai suplanuoti vandens įvadus, elektros taškus. Kada ateina laikas derinti baldų spalvas, jau būtina būti išsirinkus sienų ir grindų medžiagas bei spalvas“, – darbų eiliškumą diktuoja ekspertė.

Tiesa, planuojant remontą svarbu tinkamai pasirūpinti senos virtuvės išmontavimu ir atliekų tvarkymu. Kaip pastebi projektų vadovė, interjero dizainerė A. Rus, senų baldų demontavimas reikalauja ne tik laiko, tam reikia turėtų ir įrankių, žinoti, kaip saugiai baldus išardyti, reikalingas ir talpus transportas išvežti atliekas į tam skirtą atliekų tvarkymo centrą, todėl šią paslaugą savo klientams, užsisakantiems virtuvės baldus siūlo nemokamai, norėdami palengvinti rūpesčius. Profesionalai jau yra apsirūpinę įrankiais, dažnai dirba komandomis, procesas trunka gerokai trumpiau nei tai atliktų klientas, mažesnė tikimybė klaidų įgyvendinant šiuos darbus.