Nuo klasikinių baltų iki meno kūrinių – šiuolaikinės technologijos ir medžiagos lubų pasirinkimą išplėtė iki begalybės. Pasirinkimą gali riboti tik erdvė, techniniai reikalavimai ir kaina.

Architektė Renata Mockutė (studija DIZU) sako, kad šiuolaikiniame interjere lubos nėra vien perdangos apdaila. Kadangi lubos „draugauja“ su inžinerinėmis sistemomis, su jų naujovėmis susijusios ir bendros lubų tendencijos. Architektė prisimena, kad pradėjus dirbti rekuperacijos, LED sistemos buvo naudojamos rečiau, tad lubų sprendimai buvo įprastesni, dažnai apie jas per daug nemąstoma, o susitelkiama į grindų, sienų, baldų išraiškos paiešką. „Kintant inžinerijos sprendimams, kito ir lubų apdailos sprendimų paieškos. Pradėtos naudoti įtempiamosios lubos. Kartais, siekiant apšviesti visą lubų plokštumą, lubos tampa tarsi šviestuvu. Drąsiai pradėta integruoti rekuperacijos sistemą į lubų interjerą, neslepiant, o kaip tik pabrėžiant industriškumą, techniškumą. Siekiant šilumos, grafiškos išraiškos, grįžo medžio apdaila kartu su LED sistemų integravimu“, – apie lubų įrengimo raidą pasakoja R. Mockutė.

Ji sako, kad renkantis lubas svarbiausiais aspektais tampa patalpos paskirtis, erdvės proporcijos, inžinerinių sistemų poreikis (rekuperacija, vėsinimas, integruoti apšvietimo sprendimai), interjero stilius ir interjero charakteris.

Anot R. Mockutės, lubos, kaip ir visa kita interjere, yra išraiškos dalis ir jų apdaila stipriai siejasi su bendra interjero nuotaika bei stiliumi. Suprasdami, kad lubos papildo interjero visumą ir suteikia būstui individualumo, užsakovai yra linkę į jas investuoti.

Ragina neprarasti saiko jausmo

Kurdama interjerą, architektė stengiasi įsiklausyti į būsimus gyventojus, pajausti, išgirsti, kokioje erdvėje jie jaučiasi geriausiai. „Man labai svarbu interjero charakterio apibrėžtis su užsakovais. Žinodama, kokio jausmo namuose siekiama, orientuojuosi į išraiškos priemones, kurios galėtų pastiprinti išsirinktą charakterį. Kartais nutinka taip, kad lubos tampa svarbia išraiškos dalimi. Viename pastarųjų interjerų naudojome lenktą lubų plokštumos sprendimą, „prieglobsčio / užuovėjos“ iliuzijai perteikti.“

Vis dėlto, kuriant lubas, ji ragina neprarasti saiko jausmo. „Labai svarbus akcentų saikas interjere, harmonijos pajautimas. Jei pasirenkama, kad kiekvienas daiktas interjere ir visos erdvės plokštumos turi būti efektingos arba tapti akcentu, labai dažnai tai gali sukurti chaotišką nuotaiką, kuri ilgainiui ima slėgti gyventojus ar net kelia įtampą“, – atsargiai dėlioti esminius akcentus ragina architektė.

Ji pastebi, kad ramiuose interjeruose vis dar dažnos baltai dažytos lubos, tačiau, jos nuomone, tai ne taisyklė, o labiau susiformavęs įprotis. „Dirbdama kaskart svarstau, koks spalvinis sprendimas būtų tinkamesnis kuriamai nuotaikai, ir tikrai ne visada atsakymas būna baltos lubos“, – šypsosi projektuotoja.

Kūrybai – pereinamos erdvės

R. Mockutės nuomone, kūrybiškesnių, įdomesnių lubų sprendimų galima paieškoti pereinamose – tranzitinio tipo – erdvėse, pavyzdžiui, ilgame koridoriuje. „Kūrybiškai ir ekspresyviai sprendžiant dėl lubų apdailos galima išgauti didesnės dinamikos erdves, kuriomis judėjimas teiktų malonumą. Žinoma, be galo svarbu išlaikyti balansą ir mąstyti apie santykį su grindimis bei sienomis“, – sako architektė ir atkreipia dėmesį, kad meniški lubų sprendimai dažniausiai gimsta ten, kur yra daug erdvės, paprastai visuomeninėse patalpose.

Ji sako, kad naujos statybos būstuose lubų apdailai lemiamą vaidmenį dažniausiai atlieka inžinerinė dalis – rekuperatoriai. Senos statybos būstuose, ypač senamiesčio erdvėse, kur inžinerinės sistemos ne tokios aktualios, architektams dirbti paprasčiau – čia daugiau dėmesio skiriama autentiškumui išsaugoti.

„Visuomeninės paskirties interjeruose lubų apdailos ir inžinerijos klausimai gali būti sprendžiami drąsiau. Kiekvienu atveju naujos statybos būstuose lubų projektavimas interjero kūrėjui yra vienas iš ėjimų šachmatų partijoje. Ir jis betarpiškai susijęs su kitais būsimais ėjimais“, – šypsosi R. Mockutė.

Populiarėja medis

DIZU studijos įkūrėja išskiria keturis šiuo metu populiarius lubų tipus. Anot jos, gipso karkaso lubos dažniausiai montuojamos interjeruose, kai siekiama lygių, dažytos plokštumos lubų. Jos padeda paslėpti inžinerines sistemas, gali padėti garso izoliacijai, taip pat yra labai palankios, norint suformuoti specialius lubų mazgus, pavyzdžiui, nišas LED apšvietimui ar užuolaidoms.

Įtempiamąsias lubas architektė vadina puikiu sprendimu, kai siekiama greito rezultato, jos tinka, kai norima apšviesti visą lubų plokštumą. „Tiesa, tokių lubų įrengimas neapsieina be iššūkių, kai norima papildomai kažką tvirtinti į lubas. Nepažeidus įtempiamųjų lubų plokštumos, tai padaryti sudėtinga“, – pastebi R. Mockutė.

Betono perdanga jai atrodo sprendimas, galintis sukurti autentišką erdvės jausmą, – kaskart kitokia betono faktūra padeda perteikti industrinį stilių. „Dažnam žmogui betonas ant lubų asocijuojasi su šaltumu, todėl perdangą renkasi drąsesniopožiūrio žmonės. Betono šaltumas su proporcingu medžio ar tekstilės santykiu vienas kitam tampa harmoninga atsvara. Tiesa, pasirenkant betono lubas siūlyčiau daugiau dėmesio skirti jautresniam inžinerijos sprendimų įvykdymui: rekuperacijos ortakių dizainui ir trajektorijai, laidų spalvai ir jų trajektorijoms“, – sako ji.

Architektė pastebi, kad vis didesnį pagreitį įgauna lubų plokštumą akcentuojančios medžio tašelių lubos. Tarp tašelių integravus apšvietimo juostas, sukuriama lubų grafika ir jos tampa interjero akcentu.

Brangiausia – rankų darbas

„Iš principo yra trys pagrindiniai lubų įrengimo tipai: gipskartonio, įtempiamosios ir surenkamosios, vadinamosios Armstrongo, lubos, bet jos dažnesnės visuomeniniuose pastatuose“, – objektuose dažniausiai matomus lubų sprendimus vardija apdailos darbais užsiimančios bendrovės „VG statyba“ direktorius Vidas Grigalionis.

Jis sako, kad užsakovams brangiausiai kainuoja tos lubos, kurios reikalauja daug rankų darbo: įrengimo, glaistymo, dažymo. „Su įrengimu, glaistymu ir dažymu gipskartonio kvadrato kaina dabar apie 50 eurų“, – skaičiuoja jis.

Pigesnė alternatyva – įtempiamosios lubos. Nors lietuviai jas renkasi ne itin dažnai, meistras pastebi, kad tokio tipo lubos pastaruoju metu populiarėja. Anot jo, palyginti su gipskartonio lubomis, įtempiamosios dvigubai pigesnės, o įrengimo darbai nepalyginamai spartesni. „Įtempiamųjų lubų kvadratinio metro kaina – 10–25 eurai, darbas atliekamas per 1–2 dienas. Tai patrauklu laiko atžvilgiu. Nuo negražių lubos greitai tampa idealiai lygios. Jei gipskartonio kaina su apdaila apie 50 eurų, tai logika tokia, kad po 10–15 metų galite pakeisti įtempiamąsias už tą pačią kainą, kiek dabar sumokėtumėte dėdami gipskartonį“, – skaičiuoja V. Grigalionis.

Nors įtempiamųjų lubų kaina patrauklesnė, apie jų pasirinkimą svarstančius klientus meistras visada įspėja: „Arba perki brangiausias, t. y. tekstilines, arba jokiu būdu jų nededi miegamajame. Pigiausios įtempiamosios lubos pagamintos iš plastiko. Gaisro atveju plastikas lydosi. Įsivaizduokite, gulite lovoje, o didelis degančio plastiko gabalas krenta ant jūsų. Nesaugumas didžiausias įtempiamųjų lubų minusas.“ Be to, įtempiamosios lubos – netinkamos prireikus ką nors pakeisti virš jų. „Gipskartonį išardyti paprasčiau: išpjovei, sutvarkei ir vėl užglaistei. Su įtempiamosiomis taip nepadarysi“, – įspėja pašnekovas.

V. Grigalionio nuomone, šiuo metu populiarios betono perdangos lubos – nereikalingas mados vaikymasis. „Pats esu konservatyvus – lubos turi būti baltos, o sienos lygios. Tai visais laikais pataiko į madą“, – sako jis. Nors betono perdangos lubos atrodo gražiai, jos, meistro teigimu, kainuoja dvigubai brangiau nei glaistytos ir dažytos, bet būsto vertės tokia investicija nepakelia. „Mano nuomone, jei įrengiate butą turėdami tikslą jį po kelerių metų parduoti, reiktų laikytis klasikinių principų: lubos baltos, sienos lygios. Mados ateina ir praeina. Nereiškia, kad mada pakelia nekilnojamojo turto vertę“, – svarsto V. Grigalionis.

Ragina atsižvelgti į paskirtį ir erdvę

Didelę apdailos darbų patirtį turintis įmonės vadovas sako, kad kartais lubų pasirinkimą lemia ne norai, o pati erdvė. Jei lubose įmontuoti ventiliaciniai kanalai arba butas palėpėje, kitų variantų nei gipskartonis praktiškai nebelieka.

Paklausus, į ką reikėtų atsižvelgti renkantis lubas, V. Grigalionis pirmiausia siūlo pagalvoti apie lubų aukštį – nuleistos lubos jį dar labiau sumažins. Jei įmanoma perdangoje dailiai paslėpti laidus, lubas jis rekomenduoja palikti tokias, kokios yra, tik nuglaistyti ir nudažyti.

Jis siūlo atsižvelgti ir į būsto paskirtį. Jei butas bus nuomojamas, į lubas reikėtų investuoti daugiau, nes nuomojamą būstą teks dažniau atnaujinti. Tokiu atveju praktiškiau rinktis gipskartonį: „Reziumuodamas manau, jei gyveni pats, daryčiau įtempiamąsias, nuomoti – klasikines gipskartonio su glaistymu ir dažymu. Jei trūksta aukščio, nedaryčiau jokių lubų, palikčiau betoną. Tuomet galima ir tuos specialius, dekoratyviai atrodančius laidus palikti.“

Meistras pataria nešvaistyti pinigų papildomai garso izoliacijai ir sudėtingiems lubų sprendimams. „Garso izoliacija – pervertintas dalykas. Šiuolaikiniuose pastatuose ji padėta po grindimis, todėl galvoti, kad garsą papildomai izoliuosime iš apačios, sakyčiau, yra pinigų švaistymas, nes garsas eina iš visur. Gal tik pačiam ant dūšios ramiau“, – sako jis.

V. Grigalionio nuomone, lubos negali ir neturi būti didelė investicija, nes jos mažai pastebimas ir dėvimas elementas interjere. „Daugeliu atvejų sudedama daug pinigų į apšvietimą ir galiausiai juo visu nesinaudojame. Manau, kad vienintelis dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį įrengiant lubas, yra saugumas“, – įsitikinęs V. Grigalionis.