Įžengus į studijos „Implant Architecture & Design“ architektės ir interjero dizainerės Sandros Dumčiūtės namus tampa aišku, kad čia nėra nenaudojamų ir dulkes renkančių smulkmenų – visko tiek, kiek užtenka kokybiškam gyvenimui.

Didelė industrinio lofto erdvė ir netradiciniai elementai harmoningai kontrastuoja su daiktais, kurie paveldėti iš tėvų ir senelių. Dizainerė atvirauja, kad vadovaujasi principu, pagal kurį daiktai turi tarnauti žmogui, todėl jų nereikia taupyti specialioms akimirkoms. Be to, ji pataria nevergauti besaikiam vartojimui ir neatsisakyti galimybės savo aplinkoje naudoti naujam gyvenimui prikeltų baldų ar aksesuarų.

1. Paveikslas

Tai mano dovana vyrui. Kai gyvenome Londone, jį ypač žavėjo Alison ir Peterio Smithsonų suprojektuoto „The Economist“ pastato architektūra ir medžiagos, todėl gimtadienio proga sugalvojau nufotografuoti fasado fragmentą, Portlando akmenį, o nuotrauką atspausdinti realaus mastelio, įrėminti ir padovanoti. Na, žinote, kad vyras visuomet turėtų prieš akis (juokiasi)! Dabar mūsų namuose ši nuotrauka – tai abstraktus dekoro elementas su išties romantiška istorija.

2. Knygos ir žurnalai

Mano vyras yra itin didelis knygų pirkimo entuziastas, todėl turiu dėkoti jam, kad namuose jų netrūksta. Abu daug skaitome, domimės ir ieškome inspiracijų. Mus sieja meilė architektūrai, kūrybai, aplinkos dizainui, filosofijai. Tad nenuostabu, kad dauguma skaitinių yra susiję su mūsų profesijomis. Čia matoma tik labai maža dalis turimų knygų, likusios kol kas tūno dėžėse ir kantriai laukia, kol pabaigsime įsirengti skaitymo kampelį.

3. Suolas

Ryškiaspalvis Mattiazzi suolas „Clerici“ į Lietuvą sugrįžo kartu su mumis iš Londono. Ten gyvendami turėjome kelias mėgstamas dizainerių baldų parduotuves. Kartą vaikščiodami pamatėme, kad vienoje iš jų vyksta didelis išpardavimas, tad nedvejodami užsukome. Juokingiausia, kad išsirinkome vienintelį parduotuvėje buvusį ryškų daiktą! Mus sužavėjo spalva, forma, subtilios detalės. Tad dabar galime drąsiai sakyti, kad tai – ryškiausias daiktas mūsų namuose, kuris tikrai nestovi nenaudojamas. Dažnai ant suolo susėdame su vyru išgerti kavos ir jaukiai pasišnekučiuoti.

4. Rankų darbo indai

Šie keramikės Simonos Kaunaitės („A Chair and a Table“) indai buvo įkurtuvių dovana mums. Suprasdami, kad rankų darbo keramika nėra pigi, iš pradžių norėjome ją naudoti tik atėjus svečiams. Tačiau kasdienis malonus valgymas iš gražių lėkščių ir nenoras vergauti daiktams paskatino pakeisti nuomonę. Mes nesame iš tų žmonių, kurie daiktus taupo, kaupia ar laukia specialios progos juos panaudoti. Gal todėl šie indai yra vieninteliai namuose, kuriuos labai mėgstame ir kurie dėl savo estetikos priverčia mus pasistengti maistą patiekti gražiau (juokiasi).

5. Senovinės puodynės

Puodynės – senelių palikimas, kurį radome kaime. Mūsų žiniomis, joms turėtų būti daugiau nei penkiasdešimt metų. Puodynės pas mus dažnai naudojamos daržovėms, duonai rauginti. Kartu jos – nuostabus virtuvės aksesuaras!

6. Virtuvė ir valgomasis

Nemeluosiu – mūsų šeimos gyvenimas verda virtuvėje ir aplink ją. Net bendros būsto erdvės planas buvo sudarytas atsižvelgiant į pomėgį gaminti maistą ir siekiant, kad virtuvė ir valgomasis užimtų didžiausią plotą. Save vadiname tikrais virtuvės entuziastais ne veltui – be įprastinio maisto, dažnai kepame duoną, raugiame daržoves. Dažnai eksperimentuojame ar išbandome kulinarijos naujoves. Štai kodėl įsirengdami namus pirmiausia pradėjome ieškoti ne buitinės, o profesionalams skirtos viryklės.

Siekiant virtuvėje palaikyti gyvą atmosferą ir turėti minimalų bei švarų bendrą vaizdą, buvo pasirinkti žemi stalviršiai ir atviros lentynos. Sienoms plytelių ar kitų specialių apsaugos priemonių nesirinkome – mano tėčio pagamintos pjaustymo lentelės puikiai dengia sieną virš viryklės nuo įvairių nešvarumų.

Užsiminusi apie valgomojo zoną negaliu nepasigirti dideliu medžio masyvo stalu. Jis pas mus atkeliavo iš tėvų namų ir dabar yra šeimos susibūrimo centras.