Naujame Kauno viešbutyje „Berman House“ yra 30 kambarių. Interjero dizainerė Aistė Mickevičienė (NOI) kiekvieną jų žino iki smulkmenų, nes tai – jos kūrybos vaisius.

Kažkada šalia Karaliaus Mindaugo pr. esančio viešbučio buvusioje prieplaukoje virė intensyvus prekybinis gyvenimas. Jį liudija ir dabartinio viešbučio sienos: namo rūsio plytoje buvo rastas įspaudas „Berman“. A. Mickevičienė pasakoja, kad tokia pavarde buvo čia gyvenęs vokiečių ar olandų pirklys, prekiavęs kvepalais. Šis įspaudas padiktavo ir viešbučio pavadinimą.

Interjero dizainerė prisipažįsta, kad, gavusi užsakymą sukurti viešbutį, baiminosi, ar pavyks suvaldyti 900 kv. m plotą ir įtikti užsakovams bei viešbučio klientams, nes tai – ne vienos šeimos namai. „Interjero kūrimas buvo patikėtas mūsų studijai, prieš tai koliažų principu pasiūlius ir suderinus galimus sprendimus. Siūlydami interjero koncepciją rėmėmės savo empatija, tuo, kas užkliuvo lankantis apleistame pastate, kokius vaizdus ir detales matėme ir ką pajutome. Mūsų užduotis buvo sukurti kambarių, bendrųjų zonų ir registratūros interjerą “, – pasakoja dizainerė.

Viešbučio patalpos išsidėsčiusios per tris aukštus. Tarp trisdešimties kambarių – treji dideli apartamentai. Vienuose jų yra nedidelė virtuvėlė, kituose – atskiri kambariai tėvams ir vaikams. „Užsakovai pagalvojo apie platesnį kambarių pritaikymą, skirtą įvairiems svečių tipams. Norėjome, kad kiekvienas svečias jaustųsi išskirtinis, jam būtų įdomu patyrinėti formas, bet kartu jaustųsi jaukiai ir saugiai“, – sako dizainerė.

Paklausus, į kokį stilių orientavosi, A. Mickevičienė nusijuokia: „Visi mano interjerai neapibrėžto stiliaus.“ Iš pirmo žvilgsnio visi kambariai atrodo skirtingi, tačiau interjero kūrėja sako, kad, geriau įsižiūrėjus, visi jie stilistiškai panašūs, sujungti spalvomis – juoda, mėlyna, auksine, taip pat dryžiais ir arkos motyvu.

Viešbutis stovi ant upės kranto, pro mansardinio aukšto langus matyti dangus, be to, mėlyna, anot dizainerės, asocijuojasi su ramybe, turi suteikti užuovėją intensyviame miesto triukšme. Anot jos, įkūnydama vandenį ir dangų mėlyna kuria ramybės ir susikaupimo aurą, padeda sufokusuoti mintis. „Tai – viena mėgstamiausių abiejų lyčių spalvų miegamajame. Ji gali ir panardinti į gilaus ramaus sapno erdvę, ir sukelti jaudulį bei aistras. Be to, melsvi tonai optiškai padidina patalpą, todėl juos patartina naudoti nedideliuose, bet būtinai gerai apšviestuose kambariuose. Visi erdvės kampai susilieja tarsi per naktinę miglą, todėl kambarys atrodo jaukus ir šiltas“, – spalvų pasirinkimą motyvuoja dizainerė.

Mėlyna puikiai dera su žalvariniais akcentais, o „vyšnaite ant torto“ dizainerė pavertė juodus ir baltus dryžius, šmėžuojančius ant minkštųjų baldų ir vonios kambariuose. „Interjere vyrauja du apartamentų tipai, kurie tarpusavyje taip pat susipynę: vieni ekstravagantiškesni, su dryžuotomis lovomis ir vonios kambariais, kiti – solidesni, tik su dryžuotais foteliais. Dryžiai suteikia išskirtinumo. Jie gali labai patikti arba labai nepatikti, bet neliks nepastebėti“, – įsitikinusi dizainerė.

Interjere daug juodos spalvos, kuri dizainerei siejasi su paslaptimi, intriga, harmonija, įkvėpimu ir seksualumu. „Juoda priimtina daugeliui žmonių, todėl jos įtraukimas – saugus pasirinkimas“, – sako ji.

Kita stilistine interjero užuomina tapo pirmame pastato aukšte esanti arka: „Originali to laikmečio arka lėmė šios figūros pasikartojimą interjere: lovos galvūgalis, veidrodis, apartamentų durų viršutiniai skydai, arkos formos perforuoto metalo spintos.“ Akylesnė akis turėtų pastebėti ir iš arkos viršūnių „subanguotą“ registratūros stalą (išskirtinius baldus viešbučiui gamino UAB „Solvas“ komanda). Autentiškos raudonos plytos diktavo ir kitas holo bei registratūros spalvas.

„Vienuose porai skirtuose apartamentuose vonią pastatėme bendroje kambario erdvėje. Norėjome, kad vonia su likusiu vonios kambariu sietųsi, todėl sienoje išpjovėme arką ir uždėjome stiklą. Taip gulintis vonioje gali matyti besiprausiančią savo antrąją pusę duše, o mažas vonios kambarys padidėjo optiškai“, – šypsosi A. Mickevičienė.

Foto galerija.: new_000260023_0

Visos viešbutyje naudotos medžiagos rinktos galvojant apie jų praktiškumą ir kokybę, nors, kaip sako dizainerė, ilgainiui net geriausia kokybė tampa neatspari nuolatiniam dėvėjimui.

„Visi mano interjerai dažniausiai išsisprendžia intuityviai ir išeina vientisos nuotaikos, dvasios per visas skirtingas erdves. Interjeruose ieškau išskirtinumo, kad kuriamas įvaizdis nebūtų pririštas prie vyraujančių tendencijų“, – apibendrindama savo didžiausią kūrinį sako A. Mickevičienė ir priduria, kad projektuodama viešbučio kambarius įsivaizdavo jame gyvensiančius išskirtinius žmones.