Erdviame, Klaipėdoje esančiame, name tvyro ramybė ir harmonija. Tai, ką kalbėdami apie savo namų viziją, įsivaizdavo jų šeimininkai. „Džiaugiuosi, kad mūsų pajautimas sutapo ir nuo pradžių išsivystė pasitikėjimas, todėl turint aiškią kryptį, nebeliko blaškymosi ir galėjome kartu siekti apsibrėžtos vizijos“, ­– sako projekto autorė, Kopenhagoje gyvenanti architektė Ieva Baranauskaitė (studija „i.B Arch“). Ji dalinasi esminiais šio interjero kūrimo momentais.

Erdvė „poezijai“

Projektuojant gyvenamąją erdvę, funkcionalumas ir estetika – du vienas kitą papildantys veiksniai. Sprendžiant funkcinius dalykus ir planuojant erdves, gimsta namų koncepcija, kuomet galvojame apie bendrą kompoziciją, apsibrėžiame akcentus, įsivaizduojame būsimą namų charakterį.

Šiuo atveju, norėjosi suprojektuoti taip, kad namų erdvėje tarsi liktų vietos „orui“, „poezijai“, neblaškytų ir nevargintų nereikalingos detalės. Todėl daug dėmesio skyrėm detalių išbaigtumui bei tiksliam atlikimui, kas turbūt ir lėmė švaros įspūdį. Pavyzdžiui, lenktame tamsiu medžiu apdirbtame tūryje, kurį norėjome ryškinti kaip vientisą elementą, buvo svarbu preciziškai sumontuoti dvejas duris, už kurių slepiasi pirmo aukšto vonia bei pagalbinė patalpa.

Tūrinių elementų kompozicija

Pagrindinė šio interjero mintis – vidaus erdvėje esančias funkcines zonas eksponuoti kaip tūrinius elementus, kurie kurtų švarias erdvines kompozicijas. Kiekvienas tūrinis elementas atlieka savo funkciją, o jų visuma kuria gyvenamosios erdvės skulptūriškumą.

Citata:Norėjosi suprojektuoti taip, kad namų erdvėje tarsi liktų vietos „orui“, „poezijai“, neblaškytų ir nevargintų nereikalingos detalės.

Pirmo aukšto erdvėje yra penki tūriniai elementai. Jie visi turi sau būdingą charakterį, formą, medžiagiškumą, o žiūrint iš skirtingos perspektyvos formuojasi vis kitas erdvinis piešinys.

Įėjus į namus, lenktas, išraiškingos tekstūros ąžuolo lukšto tūris nukreipia į svetainės erdvę ir atveria laiptus. Vientisas tūris apjungia vonios, virtuvės bei pagalbinės patalpos erdves.

Antrasis elementas pakeliui į pagrindinę erdvę – kabantys laiptai. Eksponuojamas laiptų apačios profilis kartu su uždaru turėklu ir sprendimas neryškinti atskirų laiptų komponentų suteikia laiptams skulptūrišką išraišką.

Svetainę ir virtuvę skiria trečiasis elementas – trijų metrų ilgio betono sala, suprojektuota kaip vientisas objektas, leidžiantis atsiskleisti medžiagos savitumui. Norėjome, kad sala būtų didelė, patogi ir taptų centriniu baldu, prie kurio susitinkama, bendraujama, valgoma.

Dar vienas tūrinis elementas, papildantis svetainės erdvę – horizontalus ekspozicinis laiptelis, formuojamas per visą sienos ilgį. Laiptelis turi dvejopą paskirtį – tai vieta kintančiai namų ekspozicijai – skulptūroms, augalams, kitiems interjero elementams, o jo vidus – uždara erdvė daiktams talpinti.

Šiems tūriniams elementams atliepia ir masyvi berėmė ąžuolo plokštė, kuri funkcionuoja kaip stumdomos durys į namų biuro erdvę. Nežinant turbūt sunku pasakyti, jog tai durys – jos labiau primintų medinį sieninį pano. Šiuo atveju buvo svarbu rasti sprendinį, kuris ne tik kompoziciškai papildytų kitus elementus, bet ir pats taptų savitu kūriniu.

Charakteris – per formas ir medžiagas

Turint taisyklingo stačiakampio formos namą, norėjosi erdvei suteikti dinamikos ir plastiškumo, todėl vidaus erdvę formavome erdvinių, geometrinių tūrių pagalba. Tuomet judant patalpoje atsiranda erdvės pulsavimas, kuris savo prigimtimi yra mums artimas, natūralus.

Visi tūriniai elementai „atrado“ savo medžiagiškumą. Dirbome su natūraliomis, klasikinėmis medžiagomis – betonu, medžiu. Natūralios medžiagos turi tam tikro netobulumo, gyvumo, dažnu atveju išsiskiria išraiškingomis faktūromis bei tekstūromis. Saikingai naudojamos jos „suskamba“ švariose erdvėse. Mūsų atveju, pasirinktos medžiagos papildo aiškias geometrines formas, stiprina kuriamą charakterį.

Interjero spalvų paletė primena lietuviškos gamtos peizažą: atsirandantys niuansiniai žalsvi, gelsvi, rusvi, pilkšvi tonai pratęsia natūralumo ir ramybės temas.

Daug dėmesio skyrėme baldams, norėjome, jog jie tiksliai tiktų mūsų projektuojamoms erdvėms tiek funkciškai, tiek vizualiai, turėtų savitumo. Nemaža dalis baldų yra suprojektuota mūsų ir pagaminta individualiai (pvz., ekspozicinis laiptelis svetainėje, miegamojo naktinis bei kosmetinis staliukai, vonios baldai ir pan.).

Apgalvotos smulkmenos

Nuo pat pradžių nusimatėme vietas interjero aksesuarams – žinojome, kur bus pagrindiniai meno kūriniai, vietos smulkesniems objektams eksponuoti, o kur liks švarūs paviršiai. Buvo svarbu susiprojektuoti vietą, kur natūraliai per laiką atsirandantys aksesuarai, prisiminimai, galėtų būti įvairiai komponuojami, papildomi, keičiami, o interjeras dėl to neprarastų savo švaros.

Vazos, paveikslai, skulptūros prisideda prie namų tapatybės kūrimo todėl geriau juos rinkti neskubant, apgalvojant, pasitikrinant. Neskubėti bandėme ir su šiuo interjeru.

Interjerui pasirinkome du lietuvių autorių kūrinius. Šalia laiptų kabo Audriaus Gražio darbas, svetainėje, ant laiptelio – Roko Beržiūno tapytas paveikslas.

Nuotaiką kurianti šviesa

Svetainėje kabantis apvalus veidrodinis elementas yra vienas iš šviesos šaltinių. Iš vienos pusės jis atspindi aplinką, iš kitos – nukreipia stiprų šviesos srautą į nugarinę disko dalį, nuo kurios šviesa atspindima į lubas. Rezultatas – maloni netiesioginė išsklaidyta šviesą, kuri neakina, nevargina.

Interjere naudojome bent keletą netiesioginės šviesos šaltinių, kuriais varijuojant toje pačioje erdvėje galima sukurti skirtingą šviesos scenarijų, nuotaiką.

Interjere – užsienyje įgyta patirtis

Turbūt didžiausią įtaką estetikos suvokimui, taip pat ir šiam interjerui, turi patirtys gyvenant, mokantis ir dirbant Japonijoje bei Danijoje.

Japonijoje, Tokijuje, architekte dirbau dideliame architektūros biure („Kengo Kuma & Associates“) . Danijoje baigiau architektūros magistro studijas Karališkojoje Menų Akademijoje („Royal Danish Academy of Arts, School of Architecture“) ir dirbu bei gyvenu iki šiol. Tarp šių šalių požiūrio į architektūrą ir dizainą galime surasti nemažai sąsajų: kokybės suvokimas remiasi kruopščiai apgalvotomis detalėmis, harmonijos paieškomis, vengiama perteklinio išraiškos priemonių naudojimo, dekoratyvumo. Abi šalys pasižymi nedalomu funkcijos ir estetikos suvokimu.

Terminas „skandinaviškas minimalizmas“ tikrai nebūtinai reiškia architektūros ar interjero šaltumą. Anaiptol – medžiagose gali būti labai daug šilumos. Pavyzdžiui, gelsvas natūralus medis, šiltas baltos spalvos atspalvis, šiltas šviesos spektras – tokie niuansai lemia labai daug. Svarbu suprasti, kad minimalistinis interjeras nebūtinai yra šaltas.