Neabejojama, kad dienos šviesa daro milžinišką įtaką mūsų sveikatai ir savijautai. Natūrali šviesa interjere suteikia lengvumo ir erdvės įspūdį, tačiau reikia sugebėti čia ją prisivilioti.

Natūrali šviesa yra vienas svarbiausių aspektų perkant namus. Antai Didžiosios Britanijos langų pardavėjų atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusei britų saulės šviesa namuose suteikia daugiau laimės nei bet kuris kitas elementas.

Pradeda nuo šviesos planavimo

Šviesa – vienas pagrindinių aspektų, nuo kurio namo ir interjero planavimą pradeda ir architektė Ieva Prunskaitė („Prusta“). Projektuodama pastatą, ji visuomet atsižvelgia į jo geografinę padėtį, įvertina šalia augančius medžius, kitus objektus, stebi, kaip saulės šviesa keliauja per namą, ir pagal tai planuoja funkcines zonas.

„Neseniai turėjome objektą – miško viduryje esantį namą. Užsakovai jau turėjo parengtą projektą. Pasižiūrėjusi jį, supratau, kad namuose niekada nebus saulės šviesos, joks interjeras čia neišgelbės. Užsakovų prašymu pakeitėme projektą. Susimodeliavome visus aukščius, įvertinome, kur auga medžiai. Ištyrę situaciją metų tėkmėje ir suvokdami, kad Lietuvoje žiemą saulės kampas siekia tik 13–14 laipsnių, supratome, kad žiemą suaugusiame miške saulės gauti sunku bet kuriuo atveju, bet tam tikru kampu suprojektavus namą, pavasarį gali pradėti gaudyti saulės spindulius“, – konkretų projektą prisimena architektė. Jos nuomone, kartais saulės kiekis nėra labai svarbu – malonų šviesos pojūtį namuose gali sukurti ir pro vieną langą patenkantys saulės spinduliai.

Svarbus gyvenimo būdas

Įvertinusi geografinę padėtį ir aplinką, I. Prunskaitė imasi analizuoti žmonių gyvenimo būdą ir jų norus. Pavyzdžiui, jei name yra du flygeliai, kuriuose suplanuoti gyvenamieji ir miegamieji kambariai, kyla klausimas, kas gyventojams svarbiau: pabusti su kambarį nušviečiančiais saulės spinduliais ar mėgautis ja pusryčiaujant virtuvėje; vakare labiau norisi šviesesnės svetainės ar miegamojo. „Yra situacijų, kai žmones labai vargina į pietus atsuktos terasos. Tada reikia ieškoti būdų, kaip saulę pridengti. Dažna užduotis – kaip saulę prisikviesti žiemą, o vasarą jos gauti mažiau“, – pasakoja architektė ir pataria kartais prisiminti elementarius, laiko patikrintus sprendimus. Pavyzdžiui, pietinėje namo pusėje pasodinti lapuočių medžių. Vasarą jie sudaro šešėlį, o žiemą vis tiek praleidžia šviesą. „Aš pati taip gyvenu. Iš pietų pusės turime dvi obelis. Žiemą jos praleidžia saulės spindulius, o vasarą suaugę lapai užstoja saulės kaitrą, net nekalbant apie atmosferą – nuo tų medžių net oras namuose kitoks.

Kaimuose saulės problemas juk ir spręsdavo langinėmis bei medžiais. Taip pat ir dabar – pasisodini augalų, kur reikia, įsirengi žaliuzes“, – sako architektė.

Įmanoma ir sename name

Natūralaus apšvietimo klausimus lengviau išspręsti projektuojant namą, tačiau padidinti šviesos kiekį įmanoma ir vėliau. Architektė ir interjero dizainerė teigia, kad pirmiausia įsigijus namus reiktų įvertinti saulėtas vietas ir leisti šviesai keliauti iš vienos patalpos į kitą – atverti erdves. Tam yra įvairių sprendimų: „Jei tik įmanoma, mes visada mėgstame šviesos įleisti į vonios kambarius. Įrengti stiklinę pertvarą, duris ar blokelius. Kartu su šviesa į vonios kambarius ateina erdvės pojūtis, todėl visada patariu apie tai pagalvoti.“

Saulės šviesos „išlaisvinimo“ klausimą architektė sako sprendžianti kone kiekviename objekte, tačiau didžiausių iššūkių kyla senamiesčio butuose. „Paimkime kokį senamiesčio butą. Geografinė orientacija ten jau yra tokia, kokia yra, sienų nepajudinsi. Prisimenu butą, kur vienintelė saulėta pusė – vaikų kambariai. Mačiau, kad svetainėje saulės nebus niekada. Užsakovams pasiūliau netradicinį sprendimą – vaikų kambaryje įrengti stiklines arkas, nes tai buvo vienintelė galimybė saulei patekti į svetainę. Tikiu, kad žmonės sėkmingai gyvens su šiuo sprendimu, nors jis ir nestandartinis, nes tokiu atveju kyla klausimų, kaip izoliuoti garsą, vaizdą, kaip suteikti privatumo. Tačiau, man atrodo, visada verta bet kokiais būdais į savo gyvenamąją erdvę įleisti saulės šviesos“, – sako studijos „Prusta“ architektė.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000293901_0

Saulės šviesa gali keliauti per virš durų įrengtus viršlangius arba stiklines duris. Tačiau, įspėja architektė, tokiu atveju kyla garso izoliacijos bei privatumo klausimas, be to, matinis stiklas praleidžia tik šviesą, o ne saulę. Dėl šių priežasčių ji pirmenybę teikia ne stiklinėms durims, o langams ar nišoms, nes juos pridengti lengviau. Norintiems stiklinių durų specialistė visada siūlo apgalvoti savo gyvenimo būdą. Jei šeima gyvena labai skirtingu ritmu, vieni eina miegoti labai anksti, kiti labai vėlai, rekomenduojama įsirengti stacionarias duris.

Svarbi net lango rėmų spalva

Palėpėse langų gamintojai dabar siūlo dvigubai daugiau šviesos suteikiančius stogo terasos langus ir kitus sprendimus. Nesant galimybės įrengti stoglangių sutapdintame stoge, architektė rekomenduoja pagalvoti apie šviesos tunelius, o į cokolinį aukštą šviesos įleisti per stiklines grindis. „Bet kuriuo atveju tunelis, langas ar stoglangis sukuria pridėtinę vertę erdvei. Man atrodo, bet kokia investicija į šviesą yra kur kas vertingesnė nei prabangus baldas“, – teigia architektė I. Prunskaitė.

Ji prisipažįsta esanti didelių langų mėgėja, todėl, jei tik yra galimybė, siūlo jiems netaupyti, nes vos 10–20 cm kartais esą iš esmės pakeičia kambario vaizdą, o lango aukštis gali būti svarbiau nei plotis: „Jei patalpa aukšta, o langas žemas – negerai, nes tai slegia šviesą. Kuo langas aukštesnis, tuo daugiau šviesos kris į kambarį. Tam tikrose situacijose plotis net nėra toks svarbus.“

Architektė sako, kad privačiame name tokias problemines vietas kaip koridorius ar tambūras pašviesinti galima elementariu sprendimu – aklinas lauko duris pakeitus stiklinėmis.

Norint namuose išsklaidyti šviesą, patariama pasitelkti veidrodžius, kabinti lengvo audinio užuolaidas. Šviesą atspindi ir optiškai erdvę praplečia šviesios sienos ir grindys, netgi langų rėmai – tamsus lango rėmas, palyginti su šviesiu, optiškai praleis mažiau šviesos.