UNESCO saugomame architektūros ansamblyje, Barselonoje, suprojektuotas mokslinių tyrimų pastatas išsiskiria originaliu fasadu ir tvariais sprendimais.

„Pich Aguilera Arquitectes“ ir „2BMFG Arquitectos“ suprojektuotas Mokslinių tyrimų instituto pastatas yra Santa Creu ir Sant Pau ligoninės komplekse – viename didžiausių modernistinės Ispanijos architektūros ansamblių, kurį UNESCO paskelbė pasaulio paveldo objektu.

Mokslinių tyrimų institutas išsiskiria įspūdingu keraminiu apvalkalu ir darniai įsilieja į Sant Pau ligoninės modernistinius pastatus. Be to, jis tausoja energiją ir yra itin komfortiškas. Pastatą dengiančias keramines plokštes pagal projektą pagamino aukštųjų technologijų fasadų sprendimų specialistė „Faveker“.

Projekto kūrėjai sako, kad fasadas veikia kaip aukštųjų technologijų grotelių keraminė oda. Jis sukurtas taip, kad atkartoja modernistinės ligoninės istorinių pastatų spalvas ir per dieną keičia išvaizdą tiek pastato viduje, tiek išorėje.

Fasadas sukurtas iš neklijuotos lanksčių skersinių plokštelių sistemos. Plokšteles prilaiko pintas plieninis tinklas. Specialiai šiam projektui užsakytos keraminės plokštelės pagamintos ekstruzijos būdu. Iš viso statinio fasadą dengia apie 45 tūkst. plokštelių.

Keraminės plytelės ir skersinių konstrukcija sukuria judančio fasado efektą ir primena žuvies žvynus, o fasado ritmas kinta priklausomai nuo saulės apšvietimo kampo. Tai užtikrina didelį energijos taupymą pastato viduje.

Keraminis fasadas filtruoja į pastatą patenkančią natūralią šviesą ir kartu suteikia daugiau privatumo mokslininkams. Tuo pat metu jo vidų apšviečia grotelių spalvos.

Keraminiai skersiniai turi užlenkimą, kuris išsikiša į išorę ir apsaugo pastatą nuo saulės. Į pietus atgręžtuose fasaduose esančios juostelės užlenktos horizontaliai, o mažiau saulės apšviestuose fasaduose – šone. Dėl šių „raukšlių“ kai kuriais rakursais pastato viduje matoma polichrominė mozaika, iš dalies matoma ir iš išorės.

Išorinių plokštelių paviršius pagamintas iš kelių skirtingų terakotos atspalvių, kad derėtų prie istorinių aplinkinių pastatų plytų, o galinis padengtas blizgia ryškia glazūra, kurios spalvos sutampa su šventyklų kupolų plytelėmis.

Galvojant apie žiedinę ekonomiką, pastato fasadas išardomas ir perdirbamas, jame naudojami bioklimatiniai metodai, padedantys taupyti energijos sąnaudas. Palyginti su standartiniu panašaus tipo pastatu, ši strategija leido sutaupyti 62 % energijos (48,5 kWh/kv. m per metus) ir 62 % sumažinti išmetamo CO2 kiekį per metus (sutaupyta 31,5 kg CO2).

Pastatas atitinka griežčiausius dabartinius tvarumo ir žiedinės ekonomikos kriterijus, todėl jam suteiktas maksimalus energijos taupymo įvertinimas – A-, o už minimalų poveikį aplinkai jam suteiktas „Leed Gold“ sertifikatas.