Mes tikimės, kad statybų technologijos nuolat tobulės ir taps futuristiškesnės, tačiau klimato kaita verčia suabejoti, ar aklas progresas yra geriausias pasirinkimas. Ekspertai sako, kad išties šiuolaikiniai statybų ir aplinkos tvarkymo sektoriaus dalyviai vis dažniau atsigręžia į praeitį, ieškodami natūralumo ir organikos. Ką šios tendencijos reiškia ir kaip jos paveiks mūsų sprendimus statant svajonių namus ir kada Lietuvoje bus pirmas medinis daugiaaukštis?

Apie tai, kaip natūrali ir organinė statyba pamažu transformuoja visą statybų industriją, daugiau bus galima sužinoti jau balandžio 25–27 d. LITEXPO tarptautinėje statybų verslo parodoje „RESTA 2024“. Jos organizatoriai tvirtina, šiemet ypač daug dėmesio skyrę želdinimo, aplinkotvarkos ir organinės statybos temoms.

Natūralios statybos atgimimą, parodos dalyvių ir ekspertų teigimu, neabejotinai paskatino Europos Sąjungos žaliasis kursas. Bendrija juo įsipareigojo iš esmės transformuoti daugelį ekonomikos sričių. Statyba čia ne išimtis. Pastatų statyba ir jų bei juos supančios aplinkos priežiūra yra vienas iš didžiausių CO2 emisijų šaltinių.

„Akivaizdu, kad, norėdami pokyčių ir siekdami atitikti naujus reikalavimus, ateityje turėsime pereiti prie tvaresnių medžiagų ir darbų vykdymo metodų“, – sako bendrovės „Modulina“, tarptautiniame konkurse „Active House Awards 2024“ tapusios laureate, vyriausiasis inžinierius Laurynas Marcinkus, parodoje pristatysiantis lietuvių sukurtą šiaudinių skydų technologiją, sparčiai populiarėjančią Prancūzijoje ir kitose pasaulio šalyse.

Natūralumo plitimui reikia žinojimo ir politinių sprendimų

L. Marcinkaus teigimu, tikrasis progresas būtų sugrįžimas prie natūralesnių medžiagų, tradicinių metodų. Ir tai verta padaryti ne tik dėl Žaliojo kurso, bet tiesiog dėl savo gyvenimo kokybės.

„Džiugu, kad jau randasi vis daugiau gražių pavyzdžių, kai statybai naudojamos natūralios medžiagos. Tiesa, iki šiol tuo daugiausia užsiėmė entuziastai. Tačiau atsiranda ir lengvai prieinamų sprendimų. Tarkime, mūsų šiaudų skydai yra natūralus, bet profesionalus statybos būdas. Visoje Europoje jau matomas suaktyvėjimas ir didesnis susidomėjimas statyba iš organinių medžiagų“, – analizuoja jis.

Anot jo, technologijos, kurios leistų statyti tvariau ir natūraliau, jau egzistuoja. Trūksta tik pažinties su jomis. Tam, kad tokia statyba įgautų pagreitį, reikia kritinės masės. Kitaip tariant, kaimynystėje stovinčių pavyzdžių, kurie paskatintų akimirkai sustoti ir susimąstyti, kad gal ir mano namas galėtų būti toks.

„Technologijos jau pakankamai ištobulėjo. Dabar atėjo metas tobulėti mąstymui. Juk galime kurti tokius objektus ir tokias technologijas, kurios įgalintų neturėti šiukšlių, leistų praktiškai viską panaudoti iš naujo. Tokia labai paprasta, bet galinga idėja. Organinė statyba yra statybų ateitis. Sugrįžimas prie tokių medžiagų kaip šiaudai, medis ir molis ir mums patiems leis grįžti į gamtą“, – įsitikinęs L. Marcinkus.

Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje dar yra įstatymų spragų ir nėra tinkamo reglamentavimo, kuris leistų sparčiau plėtotis organinei statybai.

„Pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo atnaujintas Statybų techninis reglamentas, kuriame atsirado naujų organinių medžiagų savybių įverčių. Lietuvoje kol kas vadovaujamės senomis normomis, neatsižvelgiančiomis į technologinį progresą, leidžiantį sukurti statybinę medžiagą, kuri yra organiška ir kartu atitinka aukščiausius energinės klasės reikalavimus. Kai kuriose šalyse, siekiant paskatinti persiorientavimą prie tokių medžiagų, valstybės net subsidijas moka, panašiai kaip Lietuvoje už saulės elektrinių įrengimą ar elektromobilių pirkimą“, – paaiškino „Modulinos“ vyr. inžinierius.

Anot jo, pakeitus reikiamas taisykles, organinė statyba ir mūsų šalyje imtų populiarėti daug sparčiau, o vystomi projektai neapsiribotų vien tik privačių namų statyba.

„Lietuvoje yra bendrovių, kurios laimėjo konkursus, tačiau laukia, kada atsiras tinkamas reglamentavimas. Jį sutvarkius, procesai būtų kur kas paprastesni. Nors kol kas didesnė mūsų produkcijos dalis skirta Lietuvos rinkai, sparčiai plečiamės į užsienio rinkas, kur reguliavimas jau pritaikytas organinei statybai. Greitu metu turėtume įgyvendinti ir pirmąjį savo projektą JAV“, – nurodė L. Marcinkus ir pridūrė, kad, jo manymu, per ateinantį penkmetį Lietuvoje ne tik pasikeis organinės statybos reglamentavimas, bet galbūt net bus pastatytas pirmasis medinis daugiaaukštis, kokių Skandinavijoje yra jau ne vienas.

Daugiau apie organinę statybą ir jos perspektyvas Lietuvoje bus galima išgirsti pranešime „Tvari statyba iš natūralių medžiagų. Šiaudų skydų technologija“, kurį L. Marcinkus skaitys balandžio 25 d. 11.00 val. 3 salės prezentacijų erdvėje.

Nukirsti negalima palikti – kur dedame kablelį?

Vis dėlto, natūralios statybinės medžiagos – tai tik dalis tvarios architektūros. Ne ką mažiau svarbi ir aplinka, kurioje stovi mūsų pastatai.

Tinklaraščio „Garden stories“ autorė Auksė Dobilienė, parodoje skaitysianti pranešimą „Sena sodyba. Ką išsaugoti ir kaip nesugadinti?“, kalba apie būtinybę saugoti žaliuosius plotus. Pasak jos, augalai vietoms – nesvarbu, tai būtų miestas ar kaimas, – suteikia dvasios. Deja, ją labai lengva sunaikinti, o susivokus jau būna per vėlu – žalą atstatyti labai sunku.

„Žmogus, atvykęs iš miesto ir apsigyvenęs sodyboje, tiesiog neturi pakankamai žinių, nespėja pajusti vietos dvasios ir skuba greičiau įsikurti, greičiau patirti gyvenimo gamtoje komfortą. Tačiau per tą skubėjimą į kaimą atsinešame miesto dvasią. Paaškėja, kad tie nauji pastatai ir kiemai iš tikrųjų krinta iš konteksto, neatitinka kaimo kraštovaizdžio“, – dėsto ji.

Pašnekovė pastebi, kad žmonėms, ypač ilgai gyvenusiems mieste, tiesiog trūksta žinių apie augalus, medžius, jų vertę ir įtaką visai mus supančiai aplinkai. Ji pabrėžia – šią situaciją pakeisti galima tik edukuojant save.

„Mes norime per greitai. Per lengvai kertame, naikiname. Į galvą ateina senųjų obelų pavyzdys. Prarandame ištisas jų veisles. Aš visada sakau, kad jau geriau leiskime medžiui mirti nuo senumo, o ne nuo prasto genėjimo ar dar blogiau – aklo kirtimo. Dažnai pravažiuoju pro Musninkų miestelį ir ten nužvelgiu tokį gražų seną namą, aplink kurį, deja, iškirstos visos obelys. O juk su specialistų pagalba jas buvo galima išgelbėti“, – apie medžių vertę kalba tinklaraščio „Garden stories“ autorė.

Kitas aktualus aspektas – želdiniai, medžiai ir žalieji plotai mieste. Klimato kaitos sąlygomis jie ypač svarbūs dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, augalai sugeria tą patį CO2, mažindami jo koncentraciją atmosferoje. Antra vertus, kylant oro temperatūrai tampa svarbus kiekvienas šešėlis. Be to, augalai taip pat padeda tvarkytis ir su potvyniais.

Kaip sako „Gervių sodų“ įkūrėja Reda Kazokevičienė, parodoje kalbėsianti apie medžių ir jų šaknų sistemų būklę miestuose, dėl klimato kaitos medžiai miestuose tapo itin svarbūs. Šylant klimatui vasaros mieste tampa vis karštesnės ir sunkiau pakeliamos. Brandūs medžiai tokiomis sąlygomis yra milžiniška vertybė, kurią privalu saugoti. Deja, juos vis dažniau keičia dekoratyviniai medeliai, niekada neduosiantys nė pusės tiek naudos.

„Reikia aiškinti žmonėms, kaip atrodo medžio šaknų sistema, kokia turi būti žemė, kurioje jie auga. Klimato šiltėjimo akivaizdoje turime suprasti, kad medžiais privalome rūpintis, ypač miesto erdvėse. Asfalto apsuptoms šaknims reikėtų įrengti drėkinimo sistemas, o ne palikti viską likimo valiai. Svarbus ir natūralus ciklas. Medeliai, kurie išauga patys iš sėklų, yra daug kartų stipresni, atsparesni. Jeigu jie jau išaugo, vadinasi, jiems ta vieta yra palanki, tinkama. Tai tik keli aspektai, nuo kurių galime pradėti“, – aiškina „Gervių sodų” įkūrėja R. Kazokevičienė, parodoje organizuojanti ištisą sesiją šių ir kitų svarbių temų aptarimui.

Paskutinę parodos dieną, balandžio 27 d., kraštovaizdžio ir aplinkotvarkos profesionalai aptars brandžių želdinių rekonstrukcijos, japoniško sodo kūrimo, kraštovaizdžio apšvietimo, senų sodybų saugojimo ir medžių aplinkos dizaine temas. Pranešimų sesija vyks 3 salės prezentacijų erdvėje 14.00 - 16.10 val.

Dar daugiau želdinimo, aplinkotvarkos, organinės statybos ir naujausių NT bei dizaino tendencijų bus galima išgirsti ir pamatyti jau balandžio 25–27 d. LITEXPO parodų ir kongresų centre Vilniuje, kur vyks tarptautinė statybų verslo paroda „RESTA 2024“.