Pasaulyje populiarėjanti ekologiškų namų statyba kelią Lietuvoje skinasi vangiai. Pirmąjį ekologinius standartus atitinkantį biurų pastatą iš medžio konstrukcijų Kaune pastačiusios bendrovės „Ecodomus“ vadovas Girmantas Juknys sako, kad mūsų visuomenė dar nesubrendusi tokiai statybai, o įmonės „A3D“ vadovas architektas Marius Šlančius apgailestauja, kad naujovės priimti dar nepasiruošę nei užsakovai, nei rangovai.

Patraukli išorė ir vidus

Po pasaulį plintančios ekologiškumo idėjos neišvengiamai veikia ir statybų sektorių. Didieji pasaulio miestai didžiuojasi galintys prisidėti prie sveikos gyvensenos populiarinimo ir demonstruoja savo žaliuosius pastatus (angl. green buildings, green houses), integruotus tiek į darbo vietos aplinką, tiek į viešąsias erdves – daugiaaukščius biurų pastatus, bankus, viešbučius, maitinimo įstaigas. Tokie pastatai pasižymi ne tik pagrindinėmis medžio, natūralaus akmens, stiklo ir metalo konstrukcijų kombinacijomis, bet ir natūralių augalų gausa tiek viduje, tiek išorėje.

Jie ne tik puošia aplinką architektūriniu požiūriu, bet ir teigiamai veikia žmogaus savijautą. Žaliųjų statinių infrastruktūra glaudžiai siejama su juose dirbančių ar kaimynystėje gyvenančių žmonių gyvenimo kokybe, skatinant jų aktyvumą (vaikščiojimą pėsčiomis, naudojimąsi viešuoju transportu, dviračiais ir t. t.), sudarant galimybę didmiestyje „susilieti“ su gamta. Tokių pastatų interjerai džiugina ne tik medienos konstrukcijomis, sukeliančiomis jaukumo, natūralumo, šviežumo įspūdį, bet ir tvariais elementais.

Pastatai žavi žaliaisiais stogais, kurie projektuojami kaip medinė terasa ir puošiami natūralia augmenija. Tokia pastato erdvė gali būti naudojama kaip papildoma poilsio arba maitinimo zona, leidžianti pasimėgauti nuostabiu miesto vaizdu iš viršaus. Futuristiniai netaisyklingų formų stiklo kubai, kaip atskiros uždaros erdvės, prisipildančios dienos šviesos, medinės konstrukcijos vietoj biuro pertvarų, platūs mediniai laiptai, įrėminti „žaliosiomis“ sienelėmis, čiurlenančio geriamojo vandens fontanėliai ar nedideli baseinėliai, pilni įvairiaspalvių žuvyčių ar plaukiojančių vėžliukų – tai gija, siejanti kasdieninį miesto žmogaus gyvenimą su gamta, padedanti gerai jaustis, sveikai gyventi, produktyviai dirbti.

Greita ir ekonomiška

Įmonės „Ecodomus“ vadovas G. Juknys – vienas pirmųjų ekologiškos statybos šalininkų ir įgyvendintojų Lietuvoje, pastatęs pirmąjį triaukštį 1 500 m2 dydžio biurų pastatą iš medžio konstrukcijų. Jis teigia, kad toks statybos būdas aktualus ne tik ekologiniu aspektu, bet yra ir vienas greičiausių bei ekonomiškiausių. Vis dėlto, pašnekovo nuomone, Lietuvos visuomenė dar nesubrendusi tokiai statybai: „Žmonės nepaskaičiuoja, kiek jiems gali atsipirkti, pavyzdžiui, saulės gaminama energija, naudojama pastatui šildyti ir kitoms reikmėms. Jie mieliau skaičiuoja pastato plotą ir kiek reikės investuoti į statybines medžiagas, tačiau nesusimąsto, kokia gali būti ekologiško gyvenimo kasdieninė vertė.“

Architektas, įmonės A3D vadovas M. Šlančius pritaria – mūsų šalies mentalitetas kol kas neleidžia perspektyviai pažvelgti į tokias statybos sektoriaus naujoves. „Užsakovus gąsdina investicijos, o dauguma architektų, statybos darbų rangovų linkę eiti patogesniu, jau žinomu ir išbandytu keliu, nenukrypti nuo standartų“, – sako jis. Abu pašnekovai pripažįsta, kad žinių apie ekologišką statybą ir natūralias statybines medžiagas trūkumas mūsų šalyje išties labai didelis. Sulaiko ir itin griežti priešgaisrinės saugos reikalavimai.

„Norint atitikti Lietuvos priešgaisrinės saugos keliamus reikalavimus, buvo dirbama ir tariamasi su specialistais nuo pat statybos pradžios. Iš tiesų mes nepadarėme nieko neįtikėtino ir nepažeidėme jokių Lietuvos Respublikos įstatymų. Tiesiog mūsų inžinieriai sumaniai apskaičiavo ir pateikė detalų planą, kuris atitiko priešgaisrinės saugos reikalavimus“, – pasakoja G. Juknys.

Jis sako, kad šiuo atveju pačia svarbiausia pastato dalimi tapo betoninė konstrukcija, užimanti 8 proc. viso ploto, kuri ir yra medžio konstrukcijos pastato branduolys. Tai pagrindinė taisyklė, kurios reikia laikytis, statant medžio konstrukcijos namus. Nuo ugnies saugo ir specialios stiklo konstrukcijos, kurios, kaip teigia pašnekovas, gaisro atveju užsipildo putomis iš vidaus ir neleidžia ugniai plisti.

Nedegios 1,50 m aukščio akmens vatos plokštės, specialios medinės konstrukcijos su oro tarpais, esančios pastato aukštų sandūrose – dar vienas būdas apsisaugoti nuo gaisro. Lygindamas medinio ir mūrinio namo degumo lygį, įmonės „Ecodomus“ vadovas pademonstruoja vaizdo medžiagą – Latvijos ekspertų atlikti tyrimai įrodė, kad per 41 minutę mūrinis namas sudega ir sugriūva, o medžio konstrukcijų namas tik apdega. „Todėl ir reikėtų rinktis medinės konstrukcijos namus, – teigia pašnekovas, – nes ir apanglėjusį medį galima nuobliavus vėl naudoti statyboje.“

Medis grįžta į rinką

Kalbėdamas apie ekologinės statybos medžiagas M. Šlančius sako, kad mūsų šalyje vertėtų daugiau dėmesio skirti moliui: „Tai puiki statybinė medžiaga, naudota dar mūsų protėvių, efektyviai palaikanti temperatūros svyravimą, turinti gerą energetinį poveikį.“

Medis, architekto nuomone, yra kur kas jaukesnis, mielesnis žmogaus juslėms nei mūras, todėl, be abejonės, vėl grįžta į rinką. „Architektūros mada siūlo puikius inovatyvius medienos derinius tiek su natūraliu akmeniu, tiek su stiklo konstrukcijomis ar medžiu, todėl naujų ekologiškų projektų kūrimas tik paskatintų architektus pereiti į naują, aukštesnį lygmenį. Tai tas pats, lyg tau pasiūlytų paragauti naują, dar neragautą patiekalą“, – teigia architektų įmonės „A3D“ vadovas.

Įmonė „Ecodomus“ naujojo objekto statybai naudojo visas ekologiškas, nors ir ne pačios aukščiausios kategorijos, statybines medžiagas: eglės medieną, medžio plaušų vatą, gipso plokštes, metalą, keramines plyteles ir čerpes, vandens pagrindu pagamintus dažus ir pan. Kadangi pastatas skirtas medicinos verslui, didžiąją dalį medinių konstrukcijų teko „paslėpti“, paliekant betono, baltų sienų ir lubų, medinių sijų ir stiklo pertvarų derinį. „Jei šis pastatas būtų skirtas, pavyzdžiui, IT verslui, be abejonės, būtume išlaikę didžiąją dalį atvirų medienos paviršių, galbūt sienas puoštų ir žalia samaninė danga“, – kalba įmonės vadovas. Jo teigimu, įgyvendinti galima viską: suprojektuoti įvairias architektūrines konstrukcijas, parinkti pačias geriausias ekologiškas statybines medžiagas. Esą viskas priklauso nuo užsakovo, o jis Lietuvoje kol kas nėra linkęs priimti drąsesnių sprendimų.

Paklausti apie tokių pastatų patvarumą, pašnekovai laikosi vieningos nuomonės. M. Šlančius sako, kad, palyginti su 150 metų senumo statiniais, šiandieniniai mediniai kur kas kokybiškesni, turi itin svarių tvarumo savybių.

G. Juknys yra įsitikinęs, kad šiuolaikinės technologijos leidžia garantuoti aukštą medinių konstrukcijų namų tvarumą ir lengvai keisti jų struktūrą, planą, ekonomiškai eliminuoti pasenusias statybines medžiagas. „Mūsų įmonė yra kompetentinga pastatyti ir 16 aukštų medinių konstrukcijų pastatą, tačiau norėčiau, kad prie to eitume palaipsniui“, – sako įmonės „Ecodomus“ vadovas.