Kalbant apie tvarius namus dažniausiai vertinama tik išmetamo CO2 ar suvartojamos elektros energijos kiekis. Iš dalies tai galima suprasti ir pateisinti, nes iki 2050 metų, kai Europos Sąjunga pasižadėjo užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, laiko liko ne tiek ir daug. Bet tuo pačiu į pastatus reikėtų žvelgti ne tik per klimato tikslų, bet ir per gyventojų poreikių prizmę, nes sveiki namai – tai ne tik pasakojimas apie išmetamų teršalų kiekį.

„Tai visiškai naujas ir holistinis požiūris tiek į gyvenamuosius namus, tiek į biurų, mokyklų, gydymo įstaigų patalpas. Naujas, nes kalbama ne tik apie tvarumą ir energijos taupymą, bet ir apie gyventojų, darbuotojų, mokinių ir pacientų gerą savijautą, sveikatą. Būtina apie tai prisiminti, nes didžiąją savo laiko dalį mes praleidžiame patalpose, ir jų kokybė turi labai daug įtakos mūsų sveikatai“, – sako UAB „VELUX Lietuva“ pardavimų vadovas Marius Vinclovas.

Apie tai, ką reiškia sveikas namas ir koks jo teigiamas poveikis žmonėms ir gamtai, kalbama ir naujausiame VELUX grupės tyrime „Sveikų pastatų barometras“ (angl. Healthy Buildings Barometer), kuris leidžiamas nuo 2015 metų. Aštuntasis jo leidimas parengtas drauge su Europos pastatų energinio naudingumo institutu (angl. Buildings Performance Institute Europe, BPIE) ir suteikia mums svarbių įžvalgų apie visų patalpų ir jų naudotojų sveikatą.

Penki pagrindiniai sveikų namų kriterijai

Kaip nurodoma minėtame tyrime, pastatus sveikais galime vadinti tik tuomet, kai jie atitinka penkis pagrindinius keliamus reikalavimus:

1) žmonės juose gerai jaučiasi ir fiziškai, ir psichiškai;

2) suprojektuoti atsižvelgiant į žmogaus poreikius;

3) tvariai statomi ir eksploatuojami;

4) yra atsparūs ir prisitaikantys;

5) yra įgalinantys žmones.

Kiekvieną iš šių kriterijų apibrėžia tam tikri konkretūs rodikliai, viso jų yra dvidešimt keturi. Ką reiškia kiekvienas iš šių penkių kriterijų?

Pirmasis kriterijus turbūt vienas iš svarbiausių – tai reikalavimas, kad namuose ar biurų patalpose būtų užtikrinama kuo geresnė žmonių fizinė ir psichinė sveikata atsižvelgiant į socialinius, ekonominius, emocinius ir aplinkos aspektus, pasitelkiant sveiką patalpų mikroklimatą ir komforto priemones. Patys minimaliausi reikalavimai: geras apšvietimas, tinkama temperatūra, grynas oras, akustinis komfortas.

Suprojektuoti atsižvelgiant į žmonių poreikius – tai reiškia, kad projektuojant patalpas būtina

suprasti juose gyvensiančių ar dirbsiančių žmonių poreikius ir elgseną, jų gyvenimo būdą, skatinti įtraukiantį bendradarbiavimą. Pastato išplanavimas turi atitikti gyventojų poreikius, neatsižvelgiant į jų judrumą, amžių ir t. t., kad jie būtų prieinami ir motinoms su vaikais, ir žmonėms, turintiems įvairių judėjimo problemų.

Trečiasis kriterijus pastaraisiais metais susilaukia daugiausiai dėmesio ir jau praktiškai nekelia klausimų nei namus statantiems, nei juos renovuojantiems profesionalams – pastatai turi būti tvariai statomi ir eksploatuojami. Pirmenybė teikiama tvarioms priemonėms per visą pastato gyvavimo ciklą, atsižvelgiama į klimato apsaugą, taupų išteklių naudojimą, energijos suvartojimą ir anglies dvideginio išmetimą.

Daugeliui nauja ir rekomendacija, kad pastatai būtų atsparūs ir prisitaikantys. T. y. pastatas turi būti atsparus klimato kaitai, pavyzdžiui, ekstremalioms karščio bangoms ar smarkioms liūtims, ir prireikus lengvai pritaikomas, kad būtų užtikrintas ilgas ir kokybiškas jo eksploatavimo laikas.

Ir jau visiška naujiena – siūlymas įgalinti žmones. Iš tiesų tai yra gana paprasta rekomendacija gerinti žmonių žinias apie sveiką būstą ir ugdyti jų įgūdžius jį prižiūrėti. Juk dar ne visi supranta, kokia svarbi yra patalpų oro kokybė, kaip ji veikia mūsų sveikatą, gebėjimą susikaupti, produktyvumą ir gerą nuotaiką.

Pagrindinės kliūtys siekiant šių tikslų – trūksta duomenų ir bendro sveikų namų apibrėžimo

Teoriškai, kokios patalpos turėtų būti, tarsi ir aišku, bet kol kas situacija keičiasi labai lėtai. Tai liudija ir nuo 2015 metų atliekamo „Sveikų pastatų barometro“ duomenys, vertinantys Europos būsto būklę. Naujausiame tyrime daroma išvada, kad, deja, pažanga tikrai lėta, ir tai lemia kelios priežastys. Paminėsime kelias.

Pirma, Europoje nėra bendro supratimo, ką reiškia „sveikas būstas“, ir dažniausiai į tai žiūrime pernelyg siaurai, nes nulinės taršos pastatas ne visada bus tinkamas žmonėms gyventi ar dirbti.

Antra, Europoje trūksta vienodų duomenų apie pastatus, jie yra neišsamūs, sunkiai palyginami ir renkami nereguliariai, todėl sunku objektyviai įvertinti padėtį ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus bei skatinti politines iniciatyvas.

Pirminiai paskaičiavimai rodo, kad pokyčiai šioje srityje, pavyzdžiui, pastatų renovacijos programos, Europos Sąjungai būtų ekonomiškai labai naudingos. Minėtame „Sveikų pastatų barometre“ paskaičiuota, kiek naudos duotų skirtingų paskirčių pastatų renovacija. Pavyzdžiui, vien tik gyvenamųjų namų renovacijos programos 22 proc. padidintų užimtumą statybų sektoriuje, iki 44 proc. sumažintų šildymo išlaidų, vienas namų ūkis po būsto modernizavimo per metus sutaupytų iki 400 eurų. O kur dar sumažėjusios išlaidos sveikatos apsaugai, nauda iš padidėjusio gyventojų darbingumo ir geresnės jų savijautos.

Taigi, kalbant apie tvarumą, reikia skatinti bendrą supratimą, ką reiškia sveiki namai ir koks yra jų teigiamas poveikis žmonėms ir gamtai. Būtina parengti efektyvesnį reguliavimą ir tikslesnius statybos standartus, atitinkančius sveikų namų idėją, taip pat užtikrinti vienodesnį ir labiau standartizuotą duomenų rinkimą. Tik tada teorines problemas ir iššūkius, susijusius su klimato kaita, bus galima paversti konkrečiais ir prasmingais veiksmais.