Interjero dizaineriai kalba apie besikeičiančias biurų įrengimo tendencijas, kuriose ima vis labiau ryškėti ne tik funkcionalumas ir praktiniai sprendimai, bet ir meniškos kryptys bei inovatyvūs pasirinkimai. Architektas Aurimas Syrusas sako, kad pasaulines kryptis ir madas atitinkančių biurų, kuriuose ryškus meno poveikis, vis daugėja.

Apie interjerą, ne tik atliepiantį praktinius poreikius, bet ir kuriantį būsenas bei identitetą, bus kalbama jau balandžio 25–27 d. LITEXPO vyksiančioje parodoje „Baldai ir dizaino sprendimai“. Joje įžvalgomis bei patirtimi dalysis geriausi savo srities ekspertai, suteiksiantys atsakymus į klausimus, kokius įrankius pasitelkus interjeras tiek namuose, tiek biure gali kurti geresnę žmonių savijautą ir įkvėpti.

Parodoje dalyvausiantis architektas A. Syrusas yra vienas iš pernai vykusio interjero ir architektūros konkurso „Mano erdvė 2023“ laureatų. Kartu su kolege Greta Brime iš studijos „IMPLMNT architects“ kurtas projektas „D9 Artsy Office“, kurio ašimi tapo šiuolaikinės galerijos ir biuro erdvių sintezė, pripažintas geriausiu biurų interjero kategorijoje.

Pasak A. Syruso, šis projektas yra išties išskirtinis ir be galo įdomus, o meniškesnės darbo erdvių formavimo tendencijos vis ryškesnės rinkoje. „Interjeras vis dažniau siejamas su įmonės vertybėmis, kultūra ir įvaizdžiu. Visgi esminis klausimas šiandien yra tas, kaip realizuoti ir įgyvendinti išsakomas idėjas. Biuro erdvė yra tapusi itin svarbia, neretai net darbuotojai, kandidatuodami į poziciją įmonėje, skiria didelę reikšmę tam, koks yra biuras, kokią emociją jis sukelia“, – sako architektas ir Vilniaus dailės akademijos docentas.

Pasak jo, įvaizdis, kuriama atmosfera tampa vis svarbesne biuro dedamąja, kurią pademonstruoja būtent interjeras. Pasitelkusi jį, įmonė gali ištransliuoti spinduliuojamas vertybes, dvasią, žinutę, charakterį.

Kita vertus, anot pašnekovo, šiuolaikiniame biuro dizaine svarbu atsižvelgti ir į darbuotojų emocinius, kultūrinius lūkesčius, įvairius erdvių panaudojimo scenarijus. Todėl projektuojant erdves daug dėmesio skiriama daugiafunkcionalumui, natūraliai šviesai ir įvairioms dirbtinio apšvietimo galimybėms, menui ir net autorinio dizaino baldams bei elementams.

Kalbėdamas apie meno integravimą į biuro erdves, A. Syrusas įvardija svarbiausius aspektus. „Tai tarytum trys paralelūs procesai. Visų pirma, meno kūrinį reikia kuruoti, suprasti jo svorį ir reikšmę. Kiti kertiniai aspektai – erdvės santykis su meno kūriniais ir, be abejo, apšvietimas. Pasirūpinus visomis šiomis dedamosiomis, meno darbai įsilies ir biuro erdvėje“, – sako architektas.

Jo manymu, įtraukiant meną į biuro aplinką, svarbu, kad kūriniai būtų atrenkami ne tik dėl jų vizualinio patrauklumo, bet ir dėl galimos įtakos darbuotojų kūrybiškumui. Menas gali veikti kaip įkvepiantis elementas, skatinti naujas idėjas ir skirtingų perspektyvų priėmimą.

Architektas įsitikinęs, kad biuro interjero ir su tuo susijusių sprendimų kūrimo uždavinys turėtų būti formuojamas ne vienumoje, o kartu su architektais ir kitais specialistais, nes pastarieji gali tinkamai patarti, kaip sukurti išplėstų galimybių, autentiškos koncepcijos ir įvairių scenarijų erdves. Išskirtiniam ir charakterį turinčiam biurui sukurti ypač svarbus patikimos ir profesionalios komandos subūrimas.

„Sėkmingam architektūriniam ar dizaino sprendimo rezultatui dažniausiai reikia dviejų dėmenų: konkrečios vizijos ir koncepcijos bei kompetentingų profesionalų, kuriems užsakovas suteikia pasitikėjimą. Tik suderinus šiuos abu komponentus, turint viziją ir pasitelkus sritį išmanančius kūrėjus ir patarėjus, rezultatas bus konceptualus ir autentiškas“, – pabrėžė architektas.

Daugiau architekto ir jo kolegų įžvalgų bus galima išgirsti parodos metu vyksiančiame Lietuvos architektų sąjungos organizuojamame renginyje „Kalba architektai“, kuriame savo darbus pristatys architektūrinių sprendimų konkurso „Mano erdvė 2023“ laureatai.