Klimato kaita, pandemija, gyvenimo tempas, požiūris į gamtą neišvengiamai veikia mūsų artimiausią aplinką. Kaip keičiasi ir formuojasi sodų kūrimo tendencijos, pasakoja studijos „Efectum Garden“ įkūrėja, aplinkos dizainerė Monika Janulevičienė.

Monika, sodo dizaino tendencijos, ko gero, neatsinaujina kasmet. Kas kiek laiko išryškėja naujos aplinkos dizaino kryptys?

Sunku įvardyti, kas kiek tiksliai metų atsiranda nauji vėjai sodo dizaino sferoje, tačiau dabar tendencijas iš tiesų geriausiai diktuoja ir koreguoja patys užsakovai. Manau, didžiausią įtaką tendencijoms turėjo pastarųjų metų įvykiai – pasaulinė pandemija. Žmonės negalėjo keliauti, planuoti laisvalaikio svetur, todėl naujai projektuojami individualių namų sodai įgijo naujų atspalvių, tapo labiau pritaikyti šeimos ir draugų laisvalaikiui, daugiau dėmesio skiriama sporto zonoms, maisto gamybos lauke erdvėms, žiūrima ne tik į estetinį sodo vaizdą, bet ir į sodo elementų funkcinį panaudojimą.

Užsiminėte apie pandemiją. Kas dar veikia sodo dizaino madas? Kaip požiūrį į aplinką veikia klimato kaita?

Klimatas akivaizdžiai keičiasi. Tam pritaria ir Lietuvos dendrologai, kurie pastebi, kad dėl šiltesnių žiemų ir sausesnių vasarų kai kurie vietiniai augalai pradėjo jaustis blogai, dažniau sirgti grybinėmis ligomis, atsirado gausesnės kenkėjų invazijos.

Kuriant sodus būtina atsižvelgti į augalų pakantumą įvairioms klimatinėms sąlygoms, nes mes siekiame gero rezultato ne metams ar dvejiems, o mažiausiai dešimtmečiui. Dėl minėtų priežasčių tenka atsisakyti kai kurių augalų rūšių. Pavyzdžiui, veimutinių pušų ar eglių, kurios gana greitai suserga ir žūva. Taip pat tenka atsisakyti nemažai kadagių veislių, anksčiau gausiai naudotų aplinkos dizaino projektuose.

Visgi čia ir kita pusė – šiltesnės žiemos leidžia soduose auginti tokius augalus, kurie anksčiau nežiemodavo arba būdavo labai jautrūs šalčiui, dėl to netekdavo dalies savo grožio. Dabar projektuose galime naudoti 6–7 klimatinės zonos augalus, kuriuos dažnai matome ir pasaulinio lygio parodos „Chelsea flower“ dizainerių darbuose, ir taip drąsiai semtis iš jų augalų komponavimo idėjų.

Susidaro įspūdis, kad žmonės galvoja ne tik apie estetiką, bet ir aplinkos gerovę apskritai, kad būtų ir gera įvairioms gyvybės formoms. Pastebite, kad tai svarbu?

Žmonės vis labiau atsigręžia į ekologiją ir dažnai pamini, kaip jiems svarbu, kad savo sode nereikėtų naudoti pesticidų, t. y. įvairių cheminių medžiagų, kurios skirtos kovoti su augalų kenkėjais, ligomis ir, žinoma, piktžolėmis. Dažnai užsakovai akcentuoja, kad nori sode matyti daugiau drugelių, laumžirgių ar bičių, taigi gėlynuose dažnai naudojami kvapūs, medingi augalai. Tai leidžia suprasti, kad žmonėms rūpi ne tik sodo estetinis vaizdas, bet ir mikrofaunos išsaugojimas. Dažnai pagalvojama ir apie paukščius, ypač kuriant didesnes sodybas, žmonės prašo sodinti augalų, kurie žiemą išlaiko sunokusias uogas. Tam puikiai tinka šermukšniai, šaltalankiai, gudobelės, Zyboldo obelys. Žiemą augalai paukščiams tampa maisto banku ir pagyvina žmonių gyvenimą.

Ar galima išskirti kažkokią bendrą sodų kūrimo kryptį?

Sodas yra neatskiriama daugelio žmonių gyvenimo dalis, tad jis kinta priklausomai nuo to, kokie žmogaus poreikiai, hobiai ir koks gyvenimo tempas. Gyvenimo tempas daugumai pastaruoju metu neįtikėtinai didelis, tad natūralu, jog nelieka laiko sodui prižiūrėti, ypač tokio, kurį reikia ravėti kelis kartus per savaitę. Matome aiškų poreikį kurti tokius sodus, kurie gyvuoja ir klesti patys su minimaliu žmogaus įsikišimu. Tai reiškia, kad augalai turi derėti taip, kad nekonkuruotų tarpusavyje, sutaptų jų augimo sąlygos, drėgmės, šviesos, grunto pH poreikis – visai kaip natūralioje gamtoje. Galima sakyti, jog žmonės dažnai nori matyti natūralių formų, struktūrų mūsų kraštui būdingus augalus savo želdiniuose, tačiau šiek tiek daugiau ritmikos, tvarkingesnio dėstymo nei natūralioje gamtoje. Ieškoma kažko tarp natūralizmo ir modernaus šiuolaikiško sodo.

Be visa ko, sodai tampa išmanūs: pieveles prižiūri vejos robotai, laistymo ir apšvietimo sistemas galima koreguoti tiesiog savo telefone, „Wi-Fi“ ryšiu, pvz., keisti sodo apšvietimo spalvą pagal nuotaiką ar metų laiką, daržus ar pakeltas lysves laistyti pagal realias oro sąlygas ir realų grunto drėgnumą, tad sodo priežiūra reikalauja mažiau žmogaus laiko.

Kokie augalai dabar populiarūs, o kurių mada traukiasi?

Kiekvienas užsakovas labai individualus: vieniems reikia daug žydinčių gėlių, akivaizdžios sezonų kaitos savo sode, o kitiems norisi statiško ir nekintančio vaizdo visus metus. Labai madingi daugiakamieniai medžiai: Lamarko medlievos, sparnuotieji ožekšniai, formuoti skroblai, ginaliniai klevai, himalajiniai beržai, palaipinės sedulos, netgi paprastosios pušys su keliais pagrindiniais kamienais – kiekvienas medis savitas ir išskirtinis, tarsi gamtos meno kūrinys. Tai ne tik prabangus akcentas bet kuriam sodui, bet ir puikus objektas, vertas kieme reprezentacinės vietos ir, žinoma, jam pritaikyto apšvietimo. Taip pat labai populiaru žoliniai augalai, kurie suteikia laisvumo pojūtį sode: įvairūs miskantai, lendrūnai, melvenė, soros ir kt.

Foto galerija:galerija_001:

Foto galerija.: new_000281996_0

Akivaizdžiai retesni soduose įvairūs topiarai, bonso tipo medeliai, sferomis karpomi augalai – apvalūs buksmedžiai, tujos ir kiti augalai. Natūralu, kad jų nenorima dėl laiko stokos – juk tokius augalus reikia formuoti 3 ar net 6 kartus per sezoną. Taip pat išskirčiau nenatūralios formos lają turinčius medžius – tai įvairūs skiepyti svyrantys maumedžiai, eglutės, guobos, taip pat rutulinę lają turintys klevai, robinijos, dekoratyvinės slyvos. Tokie augalai nėra sutinkami natūralioje gamtoje ir visada iškrenta iš lietuviško konteksto, taigi natūralu, kad jie tapo senesnės sodų kūrimo epochos dalimi.

Galime išskirti vyraujančias spalvų tendencijas ar tai vis dėlto individualu?

Manau, kad spalvų pasirinkimas sode yra labai individualus dalykas, neretai priklausantis nuo paties užsakovo charakterio ir temperamento. Vienus ryškios spalvos erzina, kitus kaip tik veikia tonizuojančiai, motyvuojančiai. Rinkdamiesi sodo spalvinę gamą su klientais visada pasišnekame apie emocijas ir pojūčius, kuriuos jiems suteikia įvairios spalvos, manau, tai labai svarbu kuriant sodą kitam žmogui, juk esmė – jame jaustis gerai, atsipalaiduoti.

Spalvų pasirinkimą lemia ir mūsų klimatas. Lietuvos miškuose ir pievose daug mėlynai, purpurine spalva žydinčių augalų. Taigi mėlyni atspalviai mūsų sode labai lengvai pritaikomi, jų paletė pasakiškai plati kiekvieno skoniui – nuo graižažiedžių iki žvakės formos žiedynų, nuo kvapių iki visai neskleidžiančių jokio aromato, nuo smulkių žiedelių iki labai stambių. Mėlynai žydinčių augalų turime beveik visiems sezonams – nuo pavasario iki vėlaus rudens, tad natūralu, jog tokių spalvinių derinių dažniausiai prašo užsakovai, norintys turėti sode kintančios gamtos pojūtį.

Citata:Vis dažniau išgirstame prašymą sukurti stilingai ir estetiškai atrodančią daržo zoną, kurioje telpa ne tik daržovės ar vaiskrūmiai, bet ir prieskoniniai augalai.

Pastebime, kad vis dažniau norima monochrominių derinių. Tokiuose soduose akcentuojamos ne spalvos, o tekstūros, formos ir atspalviai. Vien žalios spalvos atspalvių gamtoje yra nesuskaičiuojama galybė, o kur dar visos lapelių formos. Monochrominiai želdynai puikiai pritaikomi pavėsio soduose, ten, kur, atrodytų, nelabai gali kas augti. Prie žalios spalvos pridėję keletą baltai žydinčių augalų, išgausime dar prabangesnį vaizdą, kuris estetiškai įsikomponuos tiek prie modernaus, tiek prie klasikinio namo.

Kiek svarbūs ir kaip integruojami vaistiniai augalai, daržovės?

Ankstesniais metais stebėjome, kad vaismedžiai, vaiskrūmiai, o tuo labiau daržovės buvo tarsi pašalinami iš sodo dizaino. Veikiausiai ta pati pandemija padiktavo poreikį šiuos augalus sugrąžinti į sodus, tad vis dažniau išgirstame prašymą sukurti stilingai ir estetiškai atrodančią daržo zoną, kurioje telpa ne tik daržovės ar vaiskrūmiai, bet ir prieskoniniai augalai. Tie patys prieskoniniai augalai, tokie kaip šalavijai, raudonėliai, krapai, česnakai, dažnai atsiranda netgi bendrame želdyne su daugiametėmis gėlėmis, jei tai leidžia sąlygos ir kartu derinamų gėlių poreikiai.

Ar trumpai pjaunamų vejų plotai vis dar madingi?

Ir taip, ir ne. Didesnių sklypų savininkai suvokia, jog viso sklypo augalais neužsodinsime, be to, norisi išsaugoti erdvės pojūtį ir turėti ploto aktyviam šeimos laisvalaikiui. Turintys mažesnes erdves ar 2–4 arų teritorijas prie sublokuotų namų gana palankiai vertina teritorijos planavimo be vejos idėją. Tokiais atvejais projektai labai modernūs, atsiranda daug novatoriškų sprendimų, fontanų, dirbtinai sukuriamų upelių, net ne po vieną terasą ar pasisėdėjimo zoną sklype.

Kokią dangą renkasi sodo ir kiemo takeliams?

Trinkelės, žinoma, vis dar yra pagrindinė kieme naudojama kietoji danga, tačiau dabar ir trinkelių asortimentas yra gerokai platesnis nei prieš 10 metų. Vis daugiau gamintojų siūlo didesnių matmenų trinkeles, akmens masės trinkeles ir įvairių atspalvių bei margumo gaminius. Taip pat labai populiarus natūralus akmuo, kuo grubesnis, dažnai netgi skaldytas. Žinoma, jo kaina lemia tai, kad akmeniniai takai dažnai įrengiami tik šalutiniuose sklypo takeliuose, o ne visame sklype. Dangos terasoms taip pat renkamos atsižvelgiant į ilgaamžiškumą, tad natūralų medį keičia aukštos kokybės medžio kompozitas arba bambuko lentos. Jei terasos saulėtoje sklypo zonoje, dažnai joms parenkamos akmens masės plytelės.

Kokių poilsio ir pramogų zonų pastaruoju metu užsakovai nori soduose?

Soduose labai išpopuliarėjo lauko virtuvės. Matyt, dauguma mūsų iš prigimties yra grilintojai, maisto gamybos gamtoje mylėtojai. Todėl sklypuose labai pageidaujami įvairūs stalai su vietomis įrankiams susidėti, kepsninės ir lauko plautuvės.

Kiek naujesnė tendencija – baseinas kieme. Klientai pageidauja tiek ekobaseinų, tiek šildomų ir chloruojamų baseinų. Dažnai prie baseino prisijungia visas SPA kompleksas: pirtis, sūkurinė vonia, terasa su gultais deginimuisi – juk patogu, kai nereikia niekur eiti iš namų norint pasilepinti vandens teikiamais malonumais.

Naujas dažnai pageidaujamas sodo elementas – laužavietė ar aukuras, dažnai įrengiamas ne griliui, o kaip zona jaukiai pasisėdėti, laiką leisti su draugais ar tiesiog ramiai paskaityti knygą. Ugnis ir šildo, ir ramina, be to, toks sodo elementas – graži detalė augalų apsuptyje. Taip pat dažnai pagalvojama ir apie aktyvias veiklas savo kieme. Prašoma sporto inventoriaus zonos su treniruokliais, krepšinio lanku, neretai ir visos teniso ar tinklinio aikštelės. Planuoti tokias zonas dideliuose sklypuose paprasta, bet, logiškai ir gerai apgalvojus, visus patogiam gyvenimui reikalingus sodo atributus galima sutalpinti